Kalbėdamas jis juokauja – kažkada „Margaritos“ pica mūsų šalyje buvo laikoma „varguolių“ maistu. Tačiau susipažinusieji su italų šalies kultūra suprato, kodėl ji buvo mėgstamiausias XIX a. Italiją valdžiusios karalienės Margaritos patiekalas. Juk, pasak I. Jarmolenkos, ragaujant tik sūriu ir pomidorais pagardintą gaminį, galima pajusti tikrąjį jo skonį bei įvertinti šefo meistriškumą.
Vaišėmis gausų vakarėlį I. Jarmolenka surengė Kaune – mieste, kur veikia viena iš jo picerijų, besidžiaugianti galimybe svečius palepinti italo šefo Giovanni gaminamais skanėstais.
Laikinojoje Lietuvos sostinėje pritapęs picų meistras savo amato gudrybių jau yra išmokęs ir visas I.Jarmolenkos skirtinguose šalies miestuose įkurtų picerijų komandas.
Neapolietiškoje „Bless pizza“ dirbantis šefas Giovanni paatviravo, kad tikros picos pado paslaptis slypi tešloje, gaminamoje tik iš miltų, sausų mielių, druskos bei šilto vandens. Naudojami, pasak pašnekovo, yra tik kokybiški „00“ tipo miltai, pasižymintys dideliu baltymų kiekiu. Jie sugeria daug vandens ir sukuria unikalią itališkos picos tekstūrą.
Labai svarbus, pasak Giovanni, yra ir picos pado tešlos kildinimas bei brandinimas. Autentiško skanėsto tešla yra kildinama visą valandą, po to laikoma šaldytuve 1–3 paras. Per tą laiką vykstantis fermentacijos procesas picos pagrindui suteikia natūralaus saldumo, geresnį tekstūros išlaikymą bei apskrudimą.
Giovanni ir jo komanda neapolietišką picą kepa itališkoje krosnyje, kas, jo nuomone, skoniui taip pat suteikia autentiškumo.
„Jei norite iš tiesų pasijusti lyg Neapolyje, atsisakykite lėkščių ir, prieš ragaudami picos gabalėlį, jį susukite“, – linkėdamas puikių skonių potyrių svečius nesivaržyti ir pasimėgauti italų kultūros subtilybėmis pakvietė I.Jarmolenka.
