Dizaineris C.Balenciaga (1895–1972), turtingųjų ir karališkųjų šeimų rengėjas, puošęs Grace Kelly, Jackie Kennedy ar Audrey Hepburn, apie juodą spalvą nusimanė geriau nei bet kas kitas. Aukščiausiuose mados sluoksniuose meistru ir dizainerių dizaineriu vadinamo ispanų kūrėjo atsidavimas juodai spalvai daug prisidėjo prie to, kad ji iš laidotuvių drabužių taptų aukštąja mada.
Minint 50-ąsias C.Balenciagos mirties metines Hagos (Olandija) meno muziejuje eksponuojama paroda „Balenciaga in Black“. Šis „Maison Balenciaga“ ir „Palais Galliera“ bendradarbiavimas jau aplankė Teksasą (JAV) ir Paryžių (Prancūzija).
Parodoje eksponuojama daugiau kaip 100 stulbinančių juodų dizainerio šedevrų, kurie – tarsi įrodymas, kad jis nuo pat pradžių ir mąstė juodai.
„Jis rinkosi juodą spalvą dažniau nei bet kuris kitas dizaineris ir naudojo ją labai skirtingai“, – kanalui „BBC Culture“ sakė šios parodos kuratorė Madelief Hohe. Juoda spalva pabrėžė jo drąsaus dizaino, tokio kaip balionas ir vokas, geometriją ir skulptūriškumą, todėl Cristobalis galėjo daugiau dėmesio skirti objekto formai.
Legendinę Coco Chanel, gerą Balenciagos draugę, taip pat žavėjo juoda spalva, o jos 1920-ųjų mažos juodos suknelės koncepcija populiari ir šiandien. „Ji naudojo ją kaip drobę, padedančią nugyventi dieną. Jei pakeistumėte aksesuarus, jūsų maža juoda suknelė puikiai tiktų įvairioms progoms. Tai visiškai kitoks požiūris, nes C.Balenciaga spalvą naudojo kaip dizaino dalį“, – aiškino parodos kuratorė.
C.Balenciaga rėmėsi ispaniškuoju paveldu, įkvėpimo sėmėsi iš tradicinių juodų oficialių drabužių su nėriniuotomis mantijomis ir apsiaustais bei ilgais inkrustuotais sijonais. Net ir likęs prie vienos spalvos jis atrado žaismingumo – rinkosi skirtingos tekstilės medžiagas: nuo standaus, bet lengvo šilko, kuris buvo sukurtas specialiai jo kolekcijoms, iki liesti malonių blizgių audinių iškiliu raštu ir žvilgančių stiklo karoliukų.
„Kai priešais save turėjo audinį, jis žinojo, kokią juodą spalvą nori išgauti šia medžiaga. Jo kūriniuose buvo įvairios juodos spalvos: kartais ji kiek pilka, kartais ruda, kartais mėlyna. Kartais ji tokia sodri, kad neri į ją ir atrandi kai ką naujo“, – pasakojo Gaspard’as de Masse iš „Balenciaga“ archyvo Paryžiuje.
Nuo 2015-ųjų „Balenciaga“ kūrybos vadovu dirbantis kartvelų kilmės dizaineris Demna Gvasalia tęsia savo pirmtako palikimą. Praėjusių metų „Met Gala“ renginyje dizaineris juoda spalva nuo galvos iki kojų apvilko Kim Kardashian, o ją pažinti tuomet padėjo tik visiems puikiai pažįstama išraiškinga smėlio laikrodžio figūra. Šį pavasarį juodoji „Balenciaga“ drama tęsėsi ir ant podiumo surengtame šou, kai juodai vilkintys modeliai su odinėmis kaukėmis žygiavo per menkai apšviestą Niujorko biržą.
Juodos spalvos kolekcijas pastarosiomis mados savaitėmis pristatė ir „Dolce & Gabbana“, „Versace“, juodos spalvos gerbėjas Yohji Yamamoto. Juk juoda spalva parduodama ir ant podiumo, ir už jo ribų. Marškinėlių dizaineriai, pavyzdžiui, „Bonfire“ ir „Spreadshirt“, pranešė, kad juoda spalva lenkia bet kurią kitą.
Rašytojas ir kritikas Johnas Harvey, knygos „Juodos spalvos istorija“ (angl. „The Story of Black“) autorius, aiškino, kad juodos spalvos vilionė iš tikrųjų yra išlikimo mechanizmas.
„Akyje esančios bipolinės ląstelės siunčia elektrinius signalus, kai mato šviesą ir kai mato tamsą. Pirmykščiais laikais buvo svarbu matyti tamsias vietas. Galbūt jos buvo pavojingos, o galbūt saugios – vieta, kur galėjai pasislėpti. Mūsų akys stipriai mato juodą spalvą. Tam tikra prasme ji gali būti nespalvota, tačiau tai irgi yra stipriausia spalva“, – pasakojo J.Harvey ir pridūrė, kad juodos ir baltos juostų atveju juoda yra ta, kuri linkusi labiausiai išsiskirti, o balta suvokiama kaip fono spalva.
Juoda spalva taip pat yra praktiška. Daugelyje islamo šalių juoda labai populiari, nes sugeria šilumą, kad nebūtų taip karšta.
Juoda spalva žmones žavi nuo seno.
„Visais laikais buvo juodos prabangos: juodmedžio mediena, juodas marmuras, o Senovės Romoje – plona juoda vilna“, – pasakojo J.Harvey.
Tačiau juoda taip pat reiškė dorybę ir pareigą, o nuo XI a. šios spalvos apdarus plačiai nešiojo dvasininkai. Vėliau ją pamėgo karaliai, pavyzdžiui, Ispanijos karalius Pilypas II (1527–1998 m.), taip išreikšdami pagarbą ir autoritetą bažnyčiai.
„Juoda spalva tapo spalva, kuri reiškė, kad esi rimtas, kad esi stiprus, galbūt grėsmingas. Juoda spalva nuo seno buvo dvilypė. Juoda – tai klasė, turtas ir išskirtinumas, kita vertus, juoda – tai nuolankumas, tarnystė ir atsidavimas“, – sakė J.Harvey.
Skirtumas tarp šių dviejų įvaizdžių labai susijęs su medžiagomis. Sodrūs juodi dažai buvo brangūs ir tik kilmingieji turėjo tokių aksomo ir atlaso audinių.
Ilgainiui juoda spalva paplito tarp pirklių ir vidurinės klasės verslininkų, tačiau ji buvo gana nuobodi ir griežta. Populiariausias dendis Beau Brummellis, XIX a. socialinio nuomonės formuotojo atitikmuo, matė, kaip industrializacija perdavė valdžią augančiai vidurinei klasei. Jo aštrių, griežto kirpimo kostiumų spalvos interpretacija buvo ne vien didėjančios šios grupės įtakos priminimas, bet ir tai, kad juoda spalva vėl tapo linksma.
Nors griežtesni Vilhelmo IV, o vėliau karalienės Viktorijos valdymo laikai sustabdė lengvabūdiškumą, juoda spalva iš naujo atrado save ir išliko madinga, nes atrodė puikiai atitinkanti naujųjų laikų moralę ir kuklumą.
Tačiau juodos patrauklumas – ne tik konformizmo ir palankumo siekio istorija. Ji taip pat galėjo įbauginti. XVI a. Rusijoje Ivano Rūsčiojo slaptoji policija vilkėjo juodai, o po kelių šimtmečių fašistinė juoda tapo kraštutinių dešiniųjų uniformos spalva.
„Heinricho Himmlerio SS dėvėjo juodą spalvą kaip tam tikrą teroro spalvą. Kaip ir Benito Mussolini juodmarškiniai“, – sakė J.Harvey.
Ši spalva yra ir perversmo simbolis. Juodą spalvą pasirinkę ir rokeriai, pankai, gotai, o jų jaunatviškas veržlumas kontrastuoja su niūriais ir grėsmingais drabužiais. Net ir populiariojoje kultūroje juoda spalva siejama su protestu. Kai 2018 m. per Auksinių gaublių apdovanojimo ceremoniją Auksinių gaublių žvaigždės reiškė paramą judėjimui prieš seksualinį priekabiavimą, jos pasirinko juodą spalvą.
Šiandien net kai kurios nuotakos renkasi juodą spalvą, taip tarsi atmesdamos patriarchalinį baltos tyrumo demonstravimą. Jos renkasi spalvą, kuri reiškia patirtį ir pasitikėjimą savimi.
Iš tiesų, seksualus juodos spalvos stiprumas plačiai paplitęs Vakarų kultūroje: nuo koketiškos Holly Golightly, „Pusryčiuose pas Tifani“ vilkėjusios juodą atlasinę „Givenchy“ suknelę, iki Sandy Ollson, filmo „Briliantinas“ finale baltą drabužį iškeitusios į gundantį prigludusį juodą.
Garsenybių stilistė Alex Longmore dirbo su daugybe garsių vardų: aktore Joan Collins, modeliu ir aktore Jerry Hall, kilmingąja Zara Phillips ir aktoriumi Vinnie Jonesu. Ir daugelį jų ji aprengė juodai.
„Juoda yra galinga mados spalva. Ji gali būti neįtikėtinai dramatiška ir tuo pat metu neįtikėtinai funkcionali. Karalienės Elžbietos II laidotuvės – puikus pavyzdys. Visi matė juodą jūrą, bet veidai tikrai išsiskyrė. Juoda spalva leidžia sutelkti dėmesį į objektą, o ne į tai, kas vyksta aplinkui“, – svarstė garsi stilistė A.Longmore.
Juodos spalvos universalumas – konservatyvi, bet maištinga, struktūriška, bet miglota, stilinga, bet saugi – yra nepakartojamas.
„Daugelis mano klientų, einančių aukštas pareigas versle ar viešumoje, mėgsta juodą spalvą, nes juoda yra spalva, kuri peržengia visas ribas, ją galima dėvėti bet kuria proga. Joje nėra jokio triukšmo ar sudėtingumo, ji tinka prie visko. Manau, kad juoda spalva išliks“, – sakė A.Longmore.
Parengė: Laura Bulvydė.
