Neseniai iš atostogų grįžęs E.Žičkus po šios kelionės prisiminė posakį – jei negali pakeisti aplinkybių, pakeisk požiūrį į jas. Ilgai planuotos ramios atostogos Ispanijos Monaku vadinamoje Marbeljoje dėl lietaus virto gana intensyviais žygiais, kurie nuvingiavo nuo Ispanijos iki Gibraltaro, galiausiai kompanija persikėlė į Afriką, tada vėl grįžo į lietingąją Marbelją.
„Ispanijoje, pagal orų prognozes, turėjo kaitinti kone 40 laipsnių karštis, bet tas karštis persikėlė į Lietuvą, o į mūsų atostogas atkeliavo draugiška lietuviška vėsa. Pamatę daugybę įdomybių galiausiai nuvykome į Barseloną, kur norėjau aplankyti savo draugę lietuvę Danguolę Pečiukonytę-Juan Font, su kuria artimai bičiuliaujamės jau dešimtmetį.
Barselona man jau daug metų siejasi ne tik su draugų lankymu, restoranų testavimu, ilgais kilometrais pėsčiomis pakrante, žvakučių deginimu bažnyčiose, bet ir apsipirkimu. Jam skirti laiko ir pinigų prabangą sau leidžiu tik kartą ar du per metus“, – „Stiliui“ pasakojo Edvardas.
Po vakarienės lietuvės šeimos namuose ji kompaniją pakvietė apsilankyti išparduotuvių miestelyje „La Roca Village“. Šis specialiai sukurtas ir garsiausių mados namų, dizainerių, išskirtinių prekių ženklų „okupuotas“ miestelis pirkėjams siūlo apsipirkti su didelėmis nuolaidomis – nuo drabužių, aksesuarų iki interjero detalių.
Šioje oazėje įsikūrę puikūs restoranai, o VIP statusą turinčių svečių laukia ir prabangūs apartamentai ištaigingoje viloje. E.Žičkus „La Roca Village“ stengiasi apsilankyti kaskart, kai būna netoli Barselonos.
„Tačiau visada čia lankydavausi kaip turistas, kuris eidamas iš vienos parduotuvės į kitą rankose jau bando sutalpinti tris, keturis maišus, po to jau, žiūrėk, ir nebepaneši, maišelius bandai kaip nors perpakuoti, kad jų būtų mažiau.
Šį kartą patirtis buvo kitokia, nes Danguolė pasiūlė pasinaudoti jos VIP naryste šiame pirkėjų rojuje. Ir apsipirkimas tapo puikiai praleista visa diena su poilsio pertraukėlėmis, šaltaisiais gėrimais ir pietumis“, – pasakojo vyras.
Kompanijos prie viešbučio laukė „Mercedes“ automobilis – vairuotojas buvo atsiųstas paimti itin svarbių klientų. Atvykusius į vilą juos pasitiko išsirikiavę darbuotojai: aprodė įspūdingo dydžio prabangiai įrengtus apartamentus, supažindino su virtuvės šefu, kuris paruošė maistą, pasiūlė norimų gėrimų.
„Kai ten atskrenda pasaulio garsenybės, esančios ypač svarbių asmenų sąraše, ar labai turtingi narystę turintys žmonės, kurie čia plačiai atveria pinigines, jie apsiperka būtent šioje viloje.
O apsipirkimas atrodo taip: klientai įsitaiso apartamentuose, pasako, ko norės pietums ir vakarienei, gurkšnoja gėrimus ir pareiškę, kokio prekės ženklo gaminius pageidauja apžiūrėti gyvai, laukia jų pristatymo tiesiai į vilą. Jie nevaikšto po parduotuves. Jiems nešama, rodoma, jie matuojasi, apžiūrinėja ir perka.
Mes buvome daug paprastesni – gavome asmeninį asistentą, kuris yra Ispanijoje žinomas stilistas, ir klausydamiesi jo patarimų buvome palydėti į tas parduotuves, kurios mus domino“, – šypsojosi Edvardas.
Iš pradžių jis jautėsi nejaukiai – o jei siūlys tik labai brangius dalykus, kurių bus nepatogu atsisakyti? Tačiau jau nuo pirmų žingsnių užėjus į „Yves Saint Laurent“ parduotuvę tapo aišku, kad viskas čia kitaip, nei parašyta etiketėse.
Štai prabangus kašmyro megztukas, kurio kaina buvo 1600 eurų, išparduotuvėje kainavo apie 400 eurų. Negana to, čia pat svečiams buvo pasakyta, kad nuo šios kainos šiandien dar taikoma papildoma 40 proc. nuolaida. Taigi galiausiai megztinis, kurį iš pradžių buvo nejauku net liesti, atsidūrė lietuvio rankose.
„Taigi nuolaidos ten – 80–90 proc., tad toks apsipirkimas virsta labai smagiu žaidimu. Tu nusiperki, nuskenuojamas tavo VIP kortelės numeris, niekur jokių prekių neštis nereikia – jas palieki parduotuvėje. Kai grįžti į vilos apartamentus, viską, ką įsigijai, jau randi ten sudėliota.
Pietauji, bendrauji, o kai pavargsti, vairuotojas tave su visais pirkiniais parveža į viešbutį. Pirmą kartą pamačiau tokį apsipirkimą.
Pavojus čia vienintelis – kai mojuoji savo kortele ir rankose nejauti pirkinių svorio, nesupranti, kada jau reikėtų nuspausti tą „Stop“ mygtuką. Esu tikras, kad tai tam tikras poveikis žmogaus psichologijai, ne veltui taip sugalvota“, – pasakojo Edvardas ir patikino, kad ten nepajuto, kaip praėjo visa diena. Ir ji visai neišvargino, atvirkščiai – buvo itin smagi.
Grįžęs į namus ir išpakavęs visus pirkinius kūrėjas neturėjo sau priekaištų, kad persistengė. Tiesa, skrydžiui į Vilnių teko įsigyti dar vieną didelį lagaminą.
„Kai supratau, kad sutaupiau daugybę pinigų ir įsigijau gerų kokybiškų prekių, kurios tarnaus labai ilgai, už įprastos tinklinės drabužių parduotuvės kainas, grįžau išties patenkintas.
Jei būtų tekę mokėti visą kainą, būčiau grįžęs, matyt, su vienu pirkiniu, ir tai gerai apgalvotu.
Tingiai pailsėti, kaip planavau, šįkart nepavyko, bet daug pamatyti ir smagiai apsipirkti – tikrai taip. Dabar jau ir aš esu „La Roca Village“ ypač svarbus klientas“, – juokavo pašnekovas.
