„Išskirtinumas – didelė prabanga ir grožis, o geros kokybės audiniai gali būti persiūti ir keletą kartų, drabužis nešiojamas keletą sezonų. „Madingi“ rūbai, nors jų troško ir dėvėjo daugelis draugių, manęs nežavėjo jau vaikystėje.“
Kūryba – tai esminė moters savybė, įsitikinusi prekės ženklo „RZstyle“ kūrėja Rita. Juk kasdien mes kuriame – pirmiausia save: savo būsenas, nuotaiką, kūną, išvaizdą, namus, aplinką, santykius.
„Moteris tokia galinga savo prigimtimi, todėl moteriškumą ir vadinu didžiausia privilegija. Ir atsakomybe, kad tai, ką kuriame, būtų gera, tikra ir pasauliui dovanotų šviesą, o ne atvirkščiai. Juk ne veltui sakoma, kad rojus – ne ten kažkur, o čia, Žemėje. Tad aš, kaip ir daugelis moterų, kasdien kuriu savo ir, tikiu, savo šeimos rojų.
Viena mano svajonių – kad kuo daugiau moterų savyje vėl atrastų ir atgaivintų tą vidinę kūrybinę jėgą dėl savęs, vaikų ir visko, kas yra aplink mus“, – samprotavo R.Žalynienė.
Ritos kelias šiandien gyvuojančio prekės ženklo „RZstyle“ link – drabužiai, audiniai, siuvimas – prasidėjo dar vaikystėje. Paauglystėje stipriai mikčiojusi mergaitė jautė, kad tai – jos sritis, o pabaigusi mokyklą Panevėžyje įstojo mokytis į Vilniaus kolegiją drabužių modeliavimo ir konstravimo specialybės.
Ketverius metus ji dirbo drabužių konstruktore didelėje Lietuvos ir Jungtinės Karalystės džinsų gamybos įmonėje ir šiandien šį etapą vadina didžiąja savo mokykla, kur įgijo vertingiausias pamokas tiek drabužių gamybos, tiek kolektyvo santykių srityse.
Išeiti iš didelės kompanijos tuomet Ritą paskatino laisvės pojūčio troškimas, nes kūryba, supranta ji dabar, – aukščiau už daugelį kitų dalykų, net už baimę.
„Išėjau, išsinuomojau patalpas ir ėmiau siūti pagal individualius užsakymus. Per 10 šios veiklos metų atsirado dar daugiau patirties, o gimus sūnui Dovydui supratau, kad tiek laiko skirti klientams nebegalėsiu ir nebenorėsiu. Troškau visiškai atsiduoti vaiko auginimui.
Tuomet visiems sakiau, kad pailsėsiu, tačiau mano poilsis truko vos kelis mėnesius – netrukus pradėjau siūti drabužėlius sūnui, o juos pamačiusios draugės ir kitos mamos ėmė prašyti, kad pasiūčiau ir jų vaikams...“ – šypsojosi R.Žalynienė.
Gimus dukrelei Gabrielei ši veikla dar labiau įsibėgėjo ir, nors neplanavo, moteris darė tai, kas jai buvo svarbu ir labai patiko. Maloniausias žaidimas jai – kūryba, o kurti mažyliams – be galo smagu.
„Kadangi norėjau ir dirbti, ir būti su vaikais, jie visada buvo šalia. Šiandien atsisukusi atgal nelabai suprantu, kaip su tuo susitvarkiau. Vyras dirbdavo, o aš, būdama kartu su vaikais, siūdavau jiems, pamatuodavau, ir taip atsirado mažos kolekcijos. Tuomet net nepagalvojau, kad tai išaugs į ką nors rimta.
Vyras padėti ir prisidėti nusprendė tuomet, kai pamatė, kad nebespėju, – o tai reiškė, kad kuriasi verslas, tapome partneriais ne tik gyvenime, bet ir versle.
Pamenu, kai pirmą kartą susisodinę vaikus važiavome į drabužių siuvimo fabriką, mat jau reikėjo didesnių kiekių, kurie man vienai pasidarė nebeįkandami. Vyras su vaikais liko automobilyje, o aš kalbėdamasi su gamybos direktore supratau – tai mūsų verslo šuolis. Ne veltui sakoma: kur didžiausia baimė – ten didžiausios galimybės“, – šypsojosi moteris.
Didžiausias iššūkis, kaip ir kiekvienai dirbančiai mamai, R.Žalynienei buvo auginti vaikus ir viską spėti darbuose. Audinių parinkimas, drabužių kūrimas, lekalų ir iškarpų darymas – Rita iki šiol beveik viską konstruoja pati. Modelių sugalvojimas, drabužių pamatavimai vaikams, fotosesijos, pardavimas, socialiniai tinklai – viskas gulė ant moters pečių. Ką jau kalbėti apie tai, kad Ritai visada rūpėjo gerai atrodyti, rasti laiko sau, atsikvėpti.
Vis dėlto jie – vaikai ir vyras – visuomet ir buvo didžiausia jos palaikymo komanda, todėl verslą moteris drąsiai vadina šeimos verslu ir šeimos kūriniu. Kad verslas eitųsi sklandžiai, svarbus kiekvieno šeimos nario indėlis ir kantrybė.
„Vaikai – mano modeliai nuo gimimo, vyras kartu yra visur, kur tik paprašau jo pagalbos. O bene didžiausias motyvas nesustoti – vyresnėliai, kurie vis paklausia, ką jie rengsis, jei aš nustosiu kurti jiems drabužius“, – juokėsi R.Žalynienė.
Tvarumas, pasak Ritos, jos gyvenime buvo dar tuomet, kai mažai kas žinojo šio žodžio reikšmę. O tvariai ji gyveno dar pati nesuprasdama, kad taip elgiasi.
Kūrėjos mama buvo savamokslė siuvėja, tad mergaitė tarsi gimė su siuvimo adata rankoje. Mama pati išmoko siūti būdama Sibire, kai reikėjo pasiūti drabužį ir sau, ir šeimos nariams. Šis amatas moterį lydėjo visą gyvenimą.
„Aplink mane nuo pirmų dienų plaikstėsi nuostabiausi audiniai, mačiau, kaip mama primatuodavo drabužius elegantiškoms moterims. Juk anksčiau siuvimas buvo brangus ir labai vertinamas dalykas, nes drabužis buvo siuvamas būtent tau. Moterys labai didžiavosi ir džiaugėsi, kad taip apsirengusios jos bus vienintelės, o gerų audinių galėdavo gauti ne kiekviena.
Jau būdama maža mačiau, kaip iš gražiausių audinių mama sukurdavo drabužius, kaip nuotakos atnešdavo keliolika metrų gipiūrinio audinio ir virsdavo princesėmis. Mamos spintose ieškodavau močiutės ar mamos drabužių ir gavusi leidimą juos ardydavau, siūdavausi sau ką nors gražaus.
Tada supratau, kad išskirtinumas – didelė prabanga ir grožis, o geros kokybės audiniai gali būti persiūti ir keletą kartų, rūbas nešiojamas keletą sezonų. Turgaus „madingi“ rūbai, nors jų troško daugelis draugių, manęs nežavėjo jau tada, vaikystėje, o prekybos centrų dar nebuvo“, – prisiminimais dalijosi Rita.
Tvarumas ir dabar jos kūryboje. Gimus pirmagimiui Dovydui siūti Rita pradėjo dėl to, kad nerado vienspalvių ir kokybiškų drabužėlių kūdikiams, tiksliau jų buvo vos vienas kitas. Daugelis vaikams siūlomų rūbų buvo margi ir spalvoti, o tai jai netiko.
Būtent tai ir tapo jau ne vienus metus kuriamų jos vaikiškų drabužių išskirtinumu: jie stilingi, vienspalviai ir iš aukštos kokybės audinių, kurie net ir daug kartų skalbiami išlieka gražūs ir patvarūs.
„Man visa tai – tvarumas, kuris neatsirado vien dėl to, kad atėjo tvarumo mada. Tai esu aš pati, tai mano gyvenimo filosofija ir gyvenimo būdas.
Be to, man svarbi žinutė, kurią išreiškiu kurdama vaikiškus drabužius: brangink savo laiką. Pirkdami tokius drabužius, kurie puikiai dėvisi ir juos galima nešioti dvejus metus ir daugiau (be to, dar perduoti ir kitiems vaikams), sutaupome ne tik savo laiko, jėgų, bet ir pinigų.
Drabužių greitai augantiems vaikams nereikia pirkti kas kelis mėnesius. Pirkti kokybiškus drabužius ilgam – tvarumas“, – pasakojo R.Žalynienė.
Kūrėja savo socialiniuose tinkluose kviečia moteris peržvelgti savo spintas. Rita pastebi, kad jos – užkimštos drabužiais, o neturėdami savyje aiškumo atidarę spintas sutrinkame. Todėl verta sustoti ir atidžiai pažvelgti ne tik į save, bet ir į savo spintą, ir aiškiai sau įvardyti, ką šiuo metu veikiu (ar esu namų šeimininkė, ar įmonės darbuotoja) ir kokia noriu būti, kaip man patinka atrodyti? Su kokiais rūbais jaučiuosi gerai, laiminga ir žavi?
Viskas, kas tinka jūsų atsakymams, tegu lieka spintoje gražiai sukabinta ant pakabų ir tvarkingai sudėliota į lentynas. O viskas, kas kelia blogas emocijas ar neatitinka jūsų norimo susikurti įvaizdžio, tegu keliauja į atiduotuves, labdarą, dėvėtų rūbų pardavimo platformas ar galiausiai – į tekstilės konteinerius.
„Tuomet atsiras aiškumas, kas reikalinga, o ko dar trūksta. Tai ir yra tvarumo dalis. Jei tvarkomoje spintoje radote drabužių, kurie patinka ir yra nauji, bet nenešiojami, galbūt verta juos pritaikyti būtent sau – patrumpinti ar pasiaurinti, kad būtų tinkamesni ir neštų gerą emociją?
Kai perkame, ypač per išpardavimus parduotuvėse, čiumpame bet ką, dažnai apžiūrėję pirkinius namie juos grąžiname, tam ne tik gaištame savo, bet ir eikvojame kitų žmonių – pardavėjų, kurjerių – laiką. Ką jau kalbėti apie tai, kad Žemė mums tikrai nepadėkos už pilnas spintas nenešiojamų greitosios mados drabužių. Juk kada nors jie vis tiek – nauji ar kelis kartus apsivilkti – atsidurs šiukšlyne“, – samprotavo kūrėja.
Ritos kuriami vaikiški drabužiai vienspalviai. Jie lengvai derinami. Jie greitai aprengiami. Toks poreikis atsirado iš praktikos – augant Dovydui ir Gabrielei Rita norėjo kurti, tad kiekviena minutė jai tapo svarbi. Kad vaikai gerai atrodytų, kad gebėtų patys greitai apsirengti, kad deriniai susikurtų iš bet ko, ką jie ras spintoje, kad jaustųsi patogiai ir jaukiai – šių praktiškų norų vedama ji kūrė vaikiškų drabužių liniją.
„Tarp Dovydo ir Gabrielės – 1,7 metų skirtumas, todėl turėjau labai sąmoningai dėlioti laiką, kad galėčiau imtis to, ko noriu: kurti, dalytis ir turėti laiko sau.
Be to, vienspalviai drabužiai man – estetikos ir gero skonio sinonimai. Jie visada atrodo stilingiau ir prabangiau nei margų audinių rūbai. Vienspalviais tinkamai suderintais drabužiais apsivilkęs žmogus man visada išsiskiria minioje.
Vaikų pasaulyje labai daug spalvų, margumo. Ramios spalvos, esu įsitikinusi, vaiką net nuramina, ką jau kalbėti apie tai, kad taip aprengtas jis visada išsiskirs iš bendraamžių, trauks akį, bet galiausiai mūsų dėmesys bus ne ryškiam rūbui, o mažojo veidui, bruožams, šypsenai“, – kalbėjo ji.
Stilius Ritai – tai individualumas ir asmeninis išskirtinumas, o jos stilingumas – minimalizmas, aiškios drabužių formos, moteriškumas.
„Man stilius – ne vien drabužiai. Stilius – tai moters visuma: vertybių, gyvenimo būdo, išvaizdos, drabužių, savo gyvenimu kitiems skleidžiamos žinutės.
Pasaulinė mada man – įdomus žaidimas, kuris suteikia džiaugsmo, malonumą. Aš ją stebiu ir subtiliai pritaikau jos elementus, detales. Kuriu stilių su mados prieskoniu. Iš mados semiuosi idėjų, matau kryptį, bet man svarbu netapti jos įkaite – mada neturi kelti streso ar tapti savivertės rodikliu.
Jei madingas drabužis man netinka ar nepatinka, nesirinksiu jo vien todėl, kad jis – „ant bangos“.
Štai per karantiną išpopuliarėję sportiniai kostiumai ar sportiniai batai visais gyvenimo atvejais – tikrai ne man. Man tai nėra stilinga. Drabužiai, batai mane įkvepia pasitempti, labiau pasitikėti savimi. Pagalvoju: kaip noriu jaustis, kaip jausiuosi apsirengusi vienaip ar kitaip?“ – pasakojo R.Žalynienė.
Vaikai – jos mokytojai ir jos veidrodis, mat savo elgesiu ir žodžiais parodo, kokia ji yra, – kasdien ima iš motinos pavyzdį. O nuolat girdimi jų meilės žodžiai ne tik atgaivina, bet ir rodo, kad kol kas Rita – tinkamame kelyje.
„Be to, su vaikais į mano gyvenimą atėjo ir verslas – to neplanavau, netikėjau, kad sugebėsiu, maniau – tai ne man. Tačiau mane tuomet išlaisvino būtent vaikų duotos pamokos – bendravimas, dalijimasis savo supratimu, patirtimi.
Vaikų dėka atsiskleidžiau ir pamačiau, kokią jėgą, kiek stiprumo, tikėjimo ir drąsos turiu viduje. Kurdama sau ir savo vaikams, žinodama, ko noriu sau ir savo šeimai, supratau, kad tai reikalinga ir kitoms mamoms bei moterims ir tai – didysis mano variklis eiti pirmyn“, – pasakojo „RZstyle“ įkūrėja.
Šiais metais su vyru Adu aštuonioliktąsias vedybų metines švęsianti Rita visuomet norėjo trijų vaikų, nes ir pati turi seserį ir brolį.
Vyresnėlis Dovydas – ramus, pastabus ir labai mokantis susikaupti, iš lego detalių kuriantis įspūdingus statinius, – dėl svajonių statinio gali tam skirti ir kelias dienas nuo ryto iki vakaro.
Gabrielė – kūrybinga, smalsi ir imli mergaitė. Ji itin mergaitiška ir švelni, aplink save kurianti grožį ir pavyzdį imanti iš mamos.
„Ji stebi, kokia aš, kaip elgiuosi, jaučiuosi, o man tai nuostabu, bet kartu ir labai didelė atsakomybė“, – pasakojo Rita.
Mažoji dvejų metukų Eva – šeimos pagrandukė, tėvus ir vyresniuosius vaikus kasdien džiuginanti pasiekimais ir smalsumu.
„Motinystė man – moters išsipildymas ir atsiskleidimas. Mėgstu sakyti, kad iki vaikų viskas buvo kitaip, – per motinystę giliau pažįstu save, vis atrandu savyje ką nors naujo.
Dažnai sakau, kad vaikai protingesni už mus, suaugusiuosius. Vaikus gerbiu, man patinka juos stebėti. Juk mes, suaugusieji, esame per gyvenimo lėkimą pametę labai daug, o vaikai to dar turi. Kasdien pagalvoju, kad labai norėčiau atgaivinti tą vaiko sąmonės lengvumą, tikėjimą pasauliu, pasitikėjimą savo jėgomis, kuriuos turi vaikai.
Vadovaujuosi taisykle: jei nori išauklėti vaikus – pirmiausia auklėkis pats“, – pasakojo kūrėja.
Pajutusi, kad kuriam nors iš vaikų trūksta asmeninio dėmesio, Rita kviečia atžalą į pasimatymą – taip skiria laiko tik vienam vaikui. Tokio laiko reikia ne tik vaikui, bet ir jai – tai puiki proga pasikalbėti su vaiku be buities triukšmo, išgirsti jo lūkesčius, pamąstymus ar suprasti jam šiuo metu rūpimus klausimus.
„Vaikai – didžioji mano misija. Tiesa, kad ši svajonė išsipildytų, su vyru laukėme net 7 metus. Kita vertus, šiandien suprantu, kad tie metai buvo itin vertingi mudviem su Adu, – užaugome ir kaip pora, tapome dar vertingesni vienas kitam.
Mėgstame visi keliauti, mėgaujamės tuo gyvu laiku visiems, skirtingais visų šeimos narių norais, įspūdžiais, o pabuvimui su vyru ieškome akimirkų kasdienoje, tarp visų veiklų ir vaikų. Vis pajuokaujame, kad kai vaikai bus dideli, galėsime kur nors išskristi dviese.
Kelionės mūsų šeimai – geriausias laikas kartu, įkvėpimas, poilsis ir fizinis nuovargis. Automobiliu esame nuvažiavę tūkstančius kilometrų po Europą“, – šypsojosi moteris.
Rita neslepia – jos galvoje kasdien kirba daugybė idėjų ir esminių gyvenimo klausimų. Vienas jų – kaip ir kuo dar galėtų būti naudinga moterims ne tik per drabužius, bet ir per drąsą kurti save, keltis, kai gyvenime suklumpi, padėkoti kiekvienai patirčiai, net jei ji – ne iš maloniųjų. Juk viskas, kas mums nutinka, veda į savęs ir naujų galimybių atradimą.
„Kaip įsivaizduoju save po keliasdešimt metų? Labai ryškiai matau viziją: esu gražiausioje pasaulio pakrantėje, skaisčiai šviečia saulė, aš guliu ant gulto atsipalaidavusi, šypsausi ir mėgaujuosi kokteiliu gražioje taurėje.
Žinau, kad visi trys mano vaikai laimingi radę savo gyvenimo kelią, o vyras man vis dar gamina skaniausius patiekalus – juk jis virtuvės šefas, užsiima renginių organizavimu ir kartu maisto gaminimu bei tiekimu. Galbūt jis turi savo paplūdimio barą...
Jau ir šiandien esu rami ir laiminga – gyvenau ir gyvenu taip, kaip noriu, auga nuostabūs ir laimingi žmonės – mūsų vaikai“, – kalbėjo R.Žalynienė.
