Itin griežta patiekalų kontrolė, vien saugūs produktai, didžiulė patiekalų, kurie buvo serviruojami nuo ryto iki vakaro ir negalėjo kartotis, įvairovė.
Per dvi dienas – 64 rūšių 25 tūkst. vieno kąsnio užkandėlių, 34 rūšių šaltieji patiekalai ir salotos, 30 pavadinimų karštųjų patiekalų, 52 rūšių 10 tūkst. desertų.
Vaisiai ir uogos, tiekiamos nenutrūkstamai. 12 tūkst. puodelių kavos bei arbatos, 5 tūkst. taurių sulčių. Visa tai įmonės „Taurakalnis“ komanda paruošė NATO viršūnių susitikimui, vykusiam Vilniuje, „Litexpo“ rūmuose, ir iškilmingai vakarienei Valdovų rūmuose.
„Investavome savas lėšas – nusipirkome 500 aukščiausio lygio kaulinio porceliano puodelių su lėkštelėmis, daugiau nei 2 tūkst. lėkštučių bei indelių, 6 tūkst. taurių. Renginiui pasiūta apie 500 metrų staltiesių. Itin džiaugiamės stilisto Kęsto Rimdžiaus pasiūtomis šimtu naujų uniformų padavėjams.
Visa mūsų virtuvė kelioms dienoms įsikūrė „Litexpo“ rūmuose – 1,5 tūkst. kubinių metrų daiktų savo transportu suvežėme į „Litexpo“, juos, žinoma, po renginio reikėjo ir parsivežti atgal“, – vardijo M.Čereškaitė.
Įmonės „Taurakalnis“ savininkė prisiminė, kad lygiai prieš dešimtmetį ji su komanda pusę metų diena dienon jau aptarnavo didelį renginį – Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai svečius.
„Kai prasidėjo NATO viršūnių susitikimas, feisbukas man parodė prisiminimus – lygiai prieš dešimtmetį pradėjome pirmininkavimo renginį.
Labai simboliška ir gražu. Istorija, kiek kitokia, kartojasi. Gaila, kad šįkart mano mama Irena, su kuria įmonės veikloje visada kartu žengėme koja kojon, kuriai turiu būti dėkinga už viską, ką dabar žinau ir darau, mane jau stebėjo iš aukštybių – neseniai jos netekome... Ji tikrai be galo džiaugtųsi ir būtų patenkinta, kad rūpinamės tokio lygio renginiais“, – sakė pašnekovė.
Moteris nebeįsivaizduoja, kad su komanda galėtų aptarnauti dar svarbesnį renginį, – vienoje vietoje tiek garbių svečių ji nebesitiki.
„Maistą renginiams diena iš dienos gaminame jau 32 metus, analizuojame, kas, kiek ir ko valgo. Maistas turi būti šviežias, kokybiškas, jo prieš savaitę nepasiruoši. Visada galvoju apie kokybę, kad visi svečiai išeitų nustebinti ir patenkinti. Tikiu, kad mums pavyko ir šįkart“, – sakė ji.
Paklausta, ar pati buvo šiuose renginiuose, Monika juokiasi – o kaip kitaip? Ji džiaugiasi ir didžiuojasi NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo komandos padėka.
Jis pabrėžė, kad per visus ketverius savo darbo metus tokio gero maisto – įvairaus ir itin estetiškai patiekto – ir tokio aptarnavimo dar nematė.
„Man tai atpirko visą nuovargį. O kokia istorija buvo su Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu Joe Bidenu!
Antra renginio diena, nuovargis jau daro savo, stoviu, o pro šalį eina jis. Apstulbau, praradau amą. Prezidentas prieina prie manęs ir atsistoja šalia. Sutrikau, žiūrime vienas į kitą ir nieko nesakome – praradau kalbos dovaną. „What?“ („Kas?“) – galiausiai kažin kodėl pratariau.
J.Bidenas pasisveikino, atsakiau jam tuo pačiu ir toliau stoviu be amo. Aplink visiška tyla. Tik staiga priešais stovinti moteris iš rankų išmeta lėkštutę, kuri, žinoma, sudūžta. Visi nuščiuvo.
„What I have to do?“ („Ką aš turiu padaryti?“), – sakau JAV prezidentui ir staiga man ateina nušvitimas – reikia nuotraukos!“ – pasakojo M.Čereškaitė.
Moteris paprašė šalia stovinčios savo įmonės direktorės Viktorijos, kad ji juos nufotografuotų, – kolegė tai ir padarė. Kol kitos darbuotojos ėjo link jų nusifotografuoti kartu, J.Bidenas pats paėmė Monikos telefoną ir padarė jųdviejų asmenukę.
„Good luck!“ („Sėkmės!“) – ištarė JAV prezidentas visiems po improvizuotos fotosesijos.
Pasakodama apie išskirtinius reikalavimus maistui Monika vardijo, kad jų buvo labai daug. Juk į susitikimą Vilniuje atvyko galybė žmonių iš skirtingų šalių: vieni nevalgo jautienos, kiti – kiaulienos, reikėjo atsisakyti ir rizikingų produktų – krevečių, tartarų, nes jie pagaminti iš žalios mėsos ar žuvies, sašimių, alergiją galinčių sukelti produktų.
„Maistas turėjo būti saugus, bet ir įvairus, įdomus – užduotis buvo ne iš lengvųjų. Mūsų įmonė, atsižvelgdama į besikeičiančius mados vėjus, jau 5 metus stengiasi nenaudoti marmitų – metalinių indų, kuriuose patiekiamas maistas, kad išliktų šiltas.
Tad siekdami elegancijos užsakėme daug mažų indelių. Karštieji patiekalai Valdovų rūmuose – ir maži cepelinukai, ir maži „Kijevo“ kotletai (čia buvo man itin svarbi Ukrainos simbolika), sterkas ir jaučių žandai svečiams buvo išnešioti kaip karštasis užkandis.
Užsieniečiams be galo patiko ir buvo labai įdomi mūsų autentiška kepta duona su česnaku – ją patiekiame kaip skruzdėlyną, itin plonai pjaustytą.
Daugelis gyrė ir vyne mirkytas slyvas su šonine – jau seniai negaminome šio užkandžio, tačiau šiam renginiui nusprendėme jį atgaivinti. Šios slyvos ir spirgučiai ant cepelinų buvo vienintelė kiauliena NATO viršūnių susitikime“, – pasakojo verslininkė.
Moteris atviravo, kad iš šio renginio išsinešė itin šiltą jausmą. Kai suvoki, kad stovi tarp galingiausių pasaulio lyderių, o jie elgiasi kaip itin paprasti žmonės, paplekšnoja per petį ar paprašo kavos, išryškėja seniai žinoma tiesa – išsilavinę ir įtakingi lyderiai taip pat yra žmonės.
Pasibaigus renginiui dar kurį laiką M.Čereškaitė nesijaučia atsipalaidavusi – reikėjo cechą iškraustyti iš „Litexpo“ atgal į savas patalpas, susiskaičiuoti indus ir likučius.
„Kai renginys baigėsi, visi nuvargę ir vos stovintys ant kojų – per tas dienas nueidavome po beveik 40 tūkst. žingsnių kasdien – supratome, kad pritrūko vienos dienos, kad tos emocijos būtų dar didesnės, kad iki galo suprastume, kokio milžiniško įvykio dalis buvome, kad gyvai susidūrėme su visais prezidentais.
Tos dvi dienos praėjo kaip uraganas. Po jo sugalvojau, kad dabar pradėsiu kolekcionuoti nuotraukas su prezidentais“, – šypsojosi Monika.
