Susirinko net visi žymiausi redaktoriai pradedant Anna Wintour ir baigiant Carine Roitfeld. Laukti išties buvo ko – ant podiumo savo pirmąją aukštosios mados kolekciją pristatė naujasis „Christian Dior“ mados namų dizaineris belgas Raf Simons, tapęs jau ketvirtuoju legendinio kūrėjo įpėdiniu.
Šis pristatymas švente tapo kone visam Paryžiui – stebino tiek pati kolekcija, tiek itin trumpas pasiruošimas (R. Simonsas turėjo vos tris mėnesius susipažinti su aukštąja mada), tiek iki smulkmenų apgalvotas pristatymas, vykęs vienuose garsiausių Paryžiaus rūmų. Svečiai buvo paskirstyti po keturis įspūdingus kambarius, kurių kiekvieno sienas nuo grindų iki lubų nuklojo šviežiai nuskintų gėlių kilimas: vienas kambarys pražydo baltomis, kitas – mėlynomis glėmis, trečias – geltonų rožių ir rožinių pinavijų žiedais.
Ši mintis dizaineriui atėjo susipažinus su paties Christiano Dioro biografija bei asmenybe – legendinis kūrėjas dievino gėles bei savo garsiausius modelius sukūrė būtent pagal jų siluetus. Idėją gyrė net griežtoji A. Wintour, savo kolegei sakiusi, jog „nieko nėra nuostabiau už milijoną žiedų“.
Paties mados namų įkūrėjo biografija nulėmė ir visos kolekcijos idėją – tyrinėti „Christian Dior“ DNR ir moderniai, net kiek preciziškai perteikti pačias svarbiausias bei įdomiausias istorines mintis. Taigi visi 54 kolekcijos modeliai buvo tokie, kokių būtų galima tikėtis iš minimalizmo genijaus R. Simonso, tačiau neabejotinai įkvėpti klasikinių „Bar“ švarkelių bei „New Look“ silueto.
Vis tik R. Simonso idėjas kai kurie kritikai spėjo pakrikštyti „New New Look“, nes dizaineris ant podiumo išleido manekenes, dėvėjusias klasikines tiesaus kirpimo kelnes ir įspūdingą pūstą sijoną ant viršaus. Nors beveik visos kelnės ir manekenių pečius apnuoginę korsetai buvo juodi, būtent tie sijonai, dailūs švarkeliai, paltai bei šleifai stebino meistriškais siuvinėjimais, smulkiomis detalėmis. Vietomis siuvinėjimai buvo tokie tankūs, jog net priminė kailį.
Daug dėmesio buvo skirta ir Ch. Dioro garbintiems paltams, kuriuos R. Simonsas drąsiai suveržė metaliniais diržais, siuvo iš karakulio ir ryškiaspalvės vilnos. Belgas taip pat panaudojo praktišką Ch. Dioro idėją paltų kišenes nustumti kiek galima labiau atgal, nes tai leidžia supaprastinti dailų siluetą, jo nepkrauti nereikalingomis detalėmis. Kai kurie modeliai net priminė hipiškus dažymo metodus, kurie bylojo apie naujojo dizainerio ryžtą įnešti į mados namus šį tą netikėto bei naujo.
Svarbiausią vaidmenį kolekcijoje atliko, žinoma, suknelės – jas R. Simonsas pristatė tiek tradicinio „Dior“ silueto (pabrėžtas liemuo ir milžiniškas pūstas sijonas iki pusės blauzdų), tiek modernaus, tinkamo XXI-ajam amžiui – tiesaus, neįpareigojančio, laisvo. Įdomu tai, jog R. Simonsas tikrino žiūrovų pastabumą – po kai kuriomis suknelėmis paslėpė juodas kelnes, taip pralinksmindamas vieną kitą svečią.
Taigi R. Simonso debiutą daugelis įvertino išties palankiai, tačiau netrūko ir kritikos – kai kurie siluetai atrodė beveik identiški tiems, kuriuos belgas kūrė dar dirbdamas „Jil Sander“ mados namuose Milane, o tai paskatino kalbas apie dizainerio nesugebėjimą iškart prisitaikyti prie „Dior“ istorijos ir itin nedrąsų startą Paryžiuje. Antras kūrėjo bandymas – spalį vyksianti 2013-ųjų vasaros mados savaitė, tad daugiau laiko turintis R. Simonsas, reikia tikėtis, pasistengs Milaną pamiršti ir visa esybe persikelti į Prancūzijos sostinę.
