Dar vos prieš metus ant podiumo karaliavusiai lieknai paauglei ar renesanso princesei galima ištarti „sudie“, nes jos sostą perima gerokai brandesnė, įdomesnė bei drąsesnė moteris, kuri savo kūną ne slepia, o subtiliai pabrėžia pasirinkdama permatomų audinių kombinacijas, nėrinių uždangą bei klasikinę „Valentino“ raudoną spalvą.
Pats kūrybinis duetas kolekciją pavadino karališka, prabangia, išskirtinai gracinga, nes ant podiumo vyravo ilgos suknelės su pabrėžta liemens linija ir švelniai pūstomis rankovėmis, taip pat netrūko karališkų apsiaustų, itin prabangių audinių: brokado, šilko, šifono, trapių nėrinių.
Kolekcijos pristatymo užkulisiuose apsilankę žurnalistai gavo unikalią progą apžiūrėti dizainerių idėjų lentą – ant jos buvo sukabinti devynioliktojo amžiaus romantikų srovės darbai, įkvėpę pasirinkti visiškai naują kūrybos kryptį. Kadangi ypatingas dėmesys buvo skiriamas spalvų paletei, dizaineriai apdairiai pasirinko aristokratiškus tamsiai mėlynus, švelnius rožinius, bordo, geltonojo aukso, raudonus atspalvius.
Ant podiumo stebino ne tik įmantrios suknelės, tačiau ir kiek netikėtai pasirodę blizgūs bei gausiai siuvinėti kombinezonai, sijonų ir auksu puoštų tiesaus silueto švarkų deriniai. Nors kelnės šioje mados savaitėje matomos jau ne pirmą kartą, „Valentino“ mados namų kolekcijoje jos neatrodė tarsi netyčia įlietos iš dienai skirtų drabužių kolekcijų, deriniai buvo gerokai solidesni, vientisesni.
Dar vienas siurprizas – parinktas itin sunkus ir, neretai sakoma, senamadiškas audinys brokadas, kurį dabar daugelis vadina absoliutizmo reliktu bei pačiu nepraktiškiausiu pasirinkimu šiandieninėje madoje. Vis tik dizainerių duetas sugebėjo sunkiam audiniui suteikti lengvumo jį dažydami šviesia gaivia geltona spalva bei dekoruojant aukso akcentais.
Finalinės pristatymo suknelės nustebino mados namams dažniausiai nebūdingu atvirumu, tačiau jis buvo pateiktas itin subtiliai – permatomų ir nepermatomų audinių derinimu, audinio išpjaustymais.
