Coco Chanel XX amžiaus pradžioje pasiuvo žymiai tenisininkei Suzanne Lenglen laisvesnę, korseto nesuvaržytą sportinę suknelę. Tai įkvėpė tūkstančius moterų nusiplėšti nuo savęs Viktorijos laikų drabužių pančius ir sušukti: „Tebūnie laisvė! Lekiam šokti čarlstono!”
Tiesa, anuomet nei pati Coco, nei kiti sportinius drabužius pradėję kurti dizaineriai negalėjo tikėtis, kad sportinės aprangos revoliucija taip toli pažengs. Per kelis dešimtmečius moterys įprato ne tik mūvėti kelnes ir „unisex” stiliaus rūbus, bet ir surėmė pečius su vyrais dėl olimpinio aukso.
Ir net jei vyrai kartais sako, esą raumeningos sportininkės jiems atrodo neseksualios ir nemoteriškos, šių metų vasaros olimpinių žaidynių dalyvės stengėsi aklai nepasiduoti praktiškumui. Jos bent mažytėmis detalėmis, tokiomis kaip tatuiruotės, šukuosena, manikiūras ar aksesuarai, pademonstravo savo moteriškąją, švelniąją pusę.
Kita tendencija, itin kritusi į akį, – neoninių spalvų sportbačiai, kuriems neatsispyrė ne tik moterys, bet ir vyrai. Ir galima daryti prielaidą, kad fluorescencinių spalvų avalynė pritraukė sėkmę.
Štai amerikietė Sanya Richards-Ross iškovojo aukso medalį 400 metrų bėgimo rungtyje avėdama neoninių spalvų startukus. Auksą ryškiaspalviai sportbačiai padėjo laimėti 3000 metrų bėgimo su kliūtimis finalą įveikusiam Ezekieliui Kemboi iš Kenijos, amerikietei Dawn Harper (100 metrų bėgimo varžybos), egiptiečiui Hamadai Mohamedui (800 metrų bėgimo rungtis).
Neonas greičiausiai padėjo DeeDee Trotter, JAV modeliui ir atletei, pelnyti bronzos medalį moterų 400 metrų bėgimo rungtyje. Neoninius batus avėjo ir disko metimo rungtyje auksą iškovojęs vokietis Robertas Hartingas.
