Itin romantiškomis vizijomis garsėjantis dizaineris „Nina Ricci“ moterį dažniausiai įsivaizduoja kaip itin trapią, pažeidžiamą, jautrią romantikę, ją įsupa į dailiausius Paryžiaus nėrinius bei leidžia svajoti apie pasakų princą. Šį sezoną istorija keičiasi – „Nina Ricci“ gražuolė susiranda tinklines pėdkelnes, iš spintos kampo išsitraukia nekukliai atrodančią juodą ar kraujo raudonumo kokteilio suknelę bei ruošiasi susipažinti su naktiniu Paryžiumi.
Tokius nuotykius simbolizavo perregimų audinių gausa, siauri ir moterišką figūrą pabrėžiantys siluetai, koketiški aksesuarai, prabangiai atrodančios raudona, juoda, sidabro, akvamarino spalvos. Į viliokės vaidmenį įsijautusi „Nina Ricci“ moteris renkasi dailią kutais puoštą „flapper“ stiliaus suknelę, perregimą sijoną, seksualų asfalto pilkumo kostiumėlį, juodais taškais margintą kūno spalvos suknelę, kuri tarsi tyčia parodo juodus savininkės apatinius.
Paskutiniai kolekcijos modeliai atskleidė P. Coppingo talentą kurti liemenį paryškinančias tviskančias ilgas sukneles, kurios atrodė ne tik itin viliokiškai, bet ir dramatiškai – audinys atrodė tarsi draikomas bei draskomas vėjo, spindesys priminė vandenyje švytintį mėnulio atvaizdą, o perregimas audinys paliko šiek tiek vietos fantazijai.
