Tiesa, kūrybinio „Valentino“ dueto Roma kiek kitokia, nei rodoma turistams ar vaizduojama menininkų kūriniuose – ji apnuoginta, išgryninta, jautri, tačiau išlaikanti amžinybės aurą bei didybę. Tokie buvo ir pamatiniai kolekcijos siluetai – suknelės, primenančios peniuarus, tačiau stebinančios silueto grynumu, sudėtinga konstrukcija, kūno formų įrėminimu.
Bandę eksperimentuoti su minimalizmu, mados namų kūrėjai šį siluetą pritaikė neutralių atspalvių dieninėms suknelėms, stilingiems nuo liemens platėjantiems paltams, lazeriu pjaustyto audinio „shift“ suknelėms.
Stiprus delikatumas buvo išlaikytas ir kuriant sukneles iš juodų bei kūno spalvos nėrinių – prie pat odos plazdėję audiniai kūrė intymumo jausmą, išreiškė dizainerių norą tyčia paryškinti kai kurių modelių neišbaigtumą. Griežtesnį toną kolekcijai suteikė pristatyti permatomo plastiko lietpalčiai, marškinių tipo suknelės.
Finalinė pristatymo dalis kritikus nustebino jau ne kartą ant podiumo matytomis kolonos silueto suknelėmis, margintomis abstrakčiais smulkiais gėlių raštais, nėriniais, siuvinėjimais krūtinės srityje. Paskutinė ant podiumo demonstruota žemę siekianti nėrinių suknelė atrodė tarsi įkvėpta įspūdingų itališkų bažnyčių lipdinių detalių, prabangių apatinių drabužių ir buvo pieno baltumo, tačiau „Valentino“ vizitine kortele tapusi raudona spalva pristatyme pasirodė vos keturis kartus.
