Kritikai pusiau juokais, pusiau rimtai spėliojo, jog tokią netikėtą temą britų dizainerė veikiausiai pasirinko todėl, kad šiuo metu pati jaučiasi it bitė motinėlė – laukiasi ir vasario mėnesį turėtų gimdyti. Vis tik pati dizainerė teigė, kad bitės jai simbolizuoja moteriškumą – kūnas primena smėlio laikrodžio figūrą, o mitologijoje bitės įvaizdis reiškia darbštumą, rūpestį. Būtent todėl britė kolekcijai parinko vasarišką geltonų atspalvių audinių paletę, drąsiai ryškino klubų sritį, sumaniai laviravo permatomo audinio bei sunkaus brokato deriniais.
Bites priminė ir vienas pagrindinių kolekcijos motyvų – korio formos nėriniai, raštai. Kai kuriuos sijonus S. Burton siuvo tik iš netradicinio pynimo tinklą primenančių nėrinių, taip pat korio fraktalą naudojo apvaliems galvos apdangalams, vakarinių suknelių akcentams.
Įspūdingą pristatymą vainikavo XVIII amžiaus madą primenančios vakarinės suknelės, korsetu pabrėžusios manekenių lieknumą ir pasižymėjusios itin išplatinta sijono klubų linija. Įdomu tai, kad permatomo audinio nevengusi S. Burton atskleidė visą suknelės konstrukciją, sijų susikirtimo taškus dekoravo gėlėmis. Tai kiek priminė romantinę bei istorinę tematiką 2005-2007-ųjų laikotarpio A. McQueeno pristatymuose, tačiau dabartinės mados namų dizainerės pristatyta vizija taip pat nenuvylė.
