Italas Giorgio Armani kaskart Milano Bergognone teatre pristatydamas naują kolekciją priverčia nustebti. Šį rudenį savo ištikimiausiems klientams ir žurnalistams dizaineris ir vėl pateikė siurprizą. Užrašas ant vardinio pakvietimo „Eccentrico“ žadėjo: Giorgio Armani teatre publikos laukia retrospektyvinė brangiausių dizainerio suknelių ir aksesuarų paroda.
„Re Giorgio“ – (it. – karalius Giorgio) kuria tik išskirtinėms – „ekscentriškoms“ moterims.
Ką tai turėtų reikšti? Kad jo moteris išsiskiria minioje elegancija ir stilingumu? Kad Giorgio Armani etikete pažymėti drabužiai ir aksesuarai žavi aukščiausia kokybe, išbaigtu precizišku siluetu ir itališka siuvimo kokybe?
Kodėl gi Giorgio Armani moteris - išskirtinė?
Kaskart pristatymų metu pasižvalgius į dizainerio mūzas - Bergognone mados teatro pirmųjų eilių klientes - abejonių nekyla, tai – neeilinės moterys. Tina Turner, Sopfia Loren, Claudia Cardinale, Ornella Muti, Violante Placido, Kasia Smutniak – įvairių kartų, profesijų, tautybių dailiosios lyties atstovės.
Atidžiau įsižiūrėjus nelieka abejonių, jas sieja vienas bendras bruožas – asmenybė. Būtent asmenybės išskirtinumas domina Italijos elegancijos karalių Re Giorgio. Tik išskirtinė moteris šį kūrėją priverčia svajoti, įkvepia kurti.
Karaliaus Giorgio dvasios būseną ir sielos virpesius publikai perteikia ir podiumu žengiančios manekenės. Lyg talentingos aktorės jos bando išreikšti prieštaravimų ir abejonių pilną kūrėjo fantazijų pasaulį.
Praskleidus širmą į užtemdytą „Eccentrico“ ekspozicijos salę pribloškia atmosfera. Ji – „armaniška“. Juodos aksomo sienos, įstiklinta vingiuojanti pakyla, klasikinė muzika, siurrealus manekenų, ant kurių eksponuojami drabužiai, apšvietimas.
Fotografai jaudinasi - brangiausių planetos suknių beveik neįmanoma nei nufotografuoti, nei nufilmuoti, taip keistai jos apšviestos.
Ant pakylos akina žvyneliais ir „Swarovski“ kristalais išpuoštų, trapiu gipiūru padengtų suknių paviršiai, prisimerkti verčia plieskiantys metalizuoti lyg ufonautų ar Lady Gagos kostiumų paviršiai, sniego baltumo faktūromis žavi princesių ceremonijoms skirtos suknios, paprastu genialiu kirpimu stebina ir skatina paliesti juodo aksomo kelnių kostiumėliai švelniai lenkta pečių linija.
Ranka galima pačiupinėti ne tik brangias suknias, bet ir spindinčias seges, koljė, karolius, vaizduojančius egzotiškus vabzdžius – skarabėjus, laumžirgius ir roplius, krabus, spalvingus paukščius. Iš kristalų sulipdyti gigantiški žiedai eksponuojami atvirai, ne po stiklo gaubtu.
Brangios suknios ir rankinės – jau kartą matytos ant „Giorgio Armani“ ir „Armani Prive“ podiumų. Šiuos modelius G. Armani klientai pirmąkart išvydo ant Bergognone teatro ir Paryžiaus podiumų prieš dešimt, penkerius, trejus metus, pernai.
Tačiau retrospektyvinėje, beveik trisdešimt metų dizainerio karjerą vainikuojančioje parodoje, šie kūriniai tampa muziejaus eksponatais, įgyja kitą prasmę. Nori nenori čia pajunti asmenybės, kuriai šie rūbai skirti, svarbą.
Nelieka abejonių - Giorgio Armani moteris – vienintelė. Ypatinga, ekscentriška, nepakartojama.
