Vardas „Tashe tashe” keliauja iš lūpų į lūpas – jį linksniuoja kokybe ir individualumu alsuojančius daiktus vertinantys žmonės.
Dviejų kūrėjų verslo pradžia priminė avantiūrą. Jonė ir Lina pačios troško turėti gražesnių rankinių, nei siūlo masinės produkcijos gamintojai. Nuolatinė sau skirtos rankinės paieška tapo varomąja verslo jėga.
– Kodėl nutarėte kurti būtent rankines?
Jonė: Man asmeniškai Lietuvoje trūko kokybiškų ir gražių moteriškų rankinių. Jei graži, tai nekokybiška. Jei kokybiška, tai perkrauta detalių. Tokios, apie kokią svajojau, nerasdavau. Supratome, kad tai – nepanaudota niša.
Esame baigusios Vilniaus dailės akademiją. Aš studijavau dizainą, o Lina – dailėtyrą. Mums teko dirbti mados redaktorėmis, padėti kurti lietuviškas reklamas, tad mada ir kūryba mums artimos.
Lina: Kurti norėjome jau seniai, tačiau vis svarstydavome, ko imtis. Minčių buvo daug – vienos jų plėtojosi sparčiau, o kitos tarsi atsimušdavo į sieną. Rankinių kūryba žadėjo įdomių iššūkių.
Puikiai suvokiame, kokią galią turi estetinis mūsų kūrybos pateikimas, todėl ne tik kuriame, bet ir nuolat sukame galvą, kaip perteikti mūsų prekės ženklo dvasią.
– Kaip yra šifruojamas jūsų kūrybinis slapyvardis?
– Galima dvejopai suprasti šį pavadinimą. Pirma, žodis „tašė” šnekamojoje kalboje reiškia rankinę.
Bet „Tashe tashe” reikšmę galima sieti ir su moterimi bei vyru, kuriems kuriame rankines. Tai užkoduota sudurtiniame pavadinime iš lietuvių ir anglų kalbų žodžių: lietuvių kalbos „tas” ir anglų „he” (jis) bei „ta” ir „she” (ji).
Moteris ir rankinė – įprastas, glaudus duetas. O štai vyrai rankines renkasi rečiau.
– Kokias rankines siūlote būtent vyrams?
Lina: Dideles, klasikinių spalvų. Vienas mūsų klientas norvegas mus nustebino gerąja prasme. Jis ištarė griežtą „ne” tamsioms spalvoms ir pageidavo, kad jam kuriama rankinė pagyvintų kasdien dėvimą klasikinį kostiumą, o pamušalas turėtų būti netikėtas.
Taip atsirado sodrios mėlynos ir šokolado spalvų vyriška rankinė su lašišų spalvos pamušalu.
– Jūsų kuriamos rankinės turi pavadinimus, kurie irgi užkoduoti?
Jonė: Rankinių vardai – tai kino filmų pavadinimai. Pavyzdžiui, režisieriaus Woody Alleno „Griebk pinigus ir bėk” („Take the Money and Run”), „Mažoji mis” („Little Miss Sunshine”), „Žalioji mylia” („The Green Mile”). Rankinių pavadinimai – tam tikros užuominos apie mums patikusius filmus.
Lina: Kiekvienas pavadinimas siejasi su rankinės išvaizda. Pavyzdžiui, rankinė „Lolita” yra rami, mergaitiška, pastelinių spalvų.
Suteikti vardą daiktui – tai tarsi pradėti kurti jo istoriją. O rankinę įsigiję moteris ar vyras nuspręs, kaip toliau klostysis įvykiai.
– Kaip dirbate – ar kiekviena esate atsakinga už tam tikrą sritį, ar viską darote kartu? Kas sudėlioja pirmuosius, o kas – paskutinius akcentus?
Lina: Jonė yra baigusi dizaino studijas, tad pirmieji kūrybiniai štrichai – jos rankose. Nors kiekvieną žingsnį aptariame kartu – diskutuojame, siūlome, deriname spalvas, bendraujame su klientais.
Jonė: Viena – sukurti produktą, visai kas kita – jį pateikti ir parduoti. Mus supa talentingi žmonės, kurių dėka „Tashe tashe” prekės ženklas rutuliojosi nuo pirminės minties iki rankomis apčiuopiamo daikto.
– Kaip atrodė pirmoji jūsų bendrai sukurta rankinė?
Lina: Mums puikiai tiko posakis apie pirmąjį prisvilusį blyną. Pirmoji rankinė išėjo ne tokia, kokios tikėjomės, – suklydome skaičiuodamos proporcijas, tad erdvės tobulėti buvo per akis.
– Kuo jūsų rankinės skiriasi nuo kitų?
Jonė: Jos subtilios, neperkrautos detalių, ramių pastelinių tonų, kuriuos kartais pagyvina ryškesni atspalviai, žaismingi elementai, pavyzdžiui, pamušalas.
Lina: Savo asmeninį stilių pritaikėme kuriamoms rankinėms. Mums svarbiausia ieškoti, ko nori moterys, ir bandyti tai įgyvendinti. Ilgą laiką sukamės mados pasaulyje, turime puikią uoslę mados tendencijoms. Nuolatinis domėjimasis savo srities naujovėmis atveria naujų galimybių.
Jonė: Visos rankinės siuvamos iš natūralios kokybiškos odos. Kiekvieną modelį galime pakoreguoti pagal kliento poreikius – keisti odos ar pamušalo spalvą ar tam tikras detales, rankenų ilgį. Taigi kiekviena rankinė tampa išskirtinė.
– Pažvelgusi į savo rankinės turinį ne viena moteris galėtų pritarti posakiui, kad joje sutelpa pusė gyvenimo. O kas yra jūsų pačių rankinėse?
Jonė: Dabar neišsiverčiu be didesnės rankinės, nes auginu mažą vaiką. Jos viduje – normalus chaosas.
Lina: Rankinę, kaip ir spintą, reikia periodiškai tvarkyti – išmesti nebereikalingą šlamštą. Kokia palaima užplūsta, kai savo rankinėje padarau generalinę tvarką!
– Ar jums tinka posakis apie batsiuvį be batų? Ant ant jūsų pečių kabo rankinė su ženklu „Tashe tashe”?
Lina: Jonė sugebėjo sau rankinę pasisiūti pirmoji. O aš vis delsiau, ieškojau savo modelio. Man kiekviena atrodė „toji”, kol galiausiai ir aš pasisiuvau vieną.
– Kokiai moteriai kuriate rankines?
Lina: Kūrybingai, ryškiai, išradingai, turinčiai subtilų stiliaus pojūtį. Ji aklai nesivaiko mados tendencijų, tiesiog dalį jų pritaiko sau. Ji kuria viziją, o ne ją kopijuoja.
Jonė: Ji į viską žvelgia per kūrybos prizmę. Savitą stilių dėlioja iš detalių. Tai – žaisminga, laisva moteris, galinti pasielgti vėjavaikiškai.
– Ar apžiūrinėjate gatvėse praeivius ir jų rankines?
Lina: Jei pamatome gerą pavyzdį, visuomet atkreipiame į jį dėmesį. Juk gatvės mada – idėjų lobynas. Kartais – banalus, o kartais – įkvepiantis.
Jonė: Ir iki šiol mūsų akys buvo budrios. Dirbdamos mados redaktorėmis norom nenorom stebėdavome praeivius. Tai veikiausiai ir yra toji profesinė liga.
