Vakaro metu buvo pristatyta išskirtinė „Belonta aksesuarai“ skrybėlaičių, kepuraičių ir kitų galvos apdangalų kolekcija, kurią demonstravo verslininkė Danutė Elzbergienė, dainininkė Agnietė (Monika Urbietytė), „Versli Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Ingrida Šulcienė, „Autoledi“ klubo įkūrėjos Laima Patinskienė ir Ieva Kukevičienė bei kitos veiklios vilnietės.
Nuotaikingą kolekcijos pristatymą stebėjo „Mis Lietuva 1997“ Asta Vyšniauskaitė –Dumbliauskinė, skybėlių dizainerė Anna Mois, verslininkė Vida Chodina ir kitos žinomos moterys.
Damos taip pat sužinojo, kaip saugoti odą užėjus dideliems šalčiams – vakaro metu buvo pristatyta prancūzų dermatologinė kosmetika. Kalėdinę nuotaiką kūrė atlikėjos Laimos iš grupės „Credo“ atliekamos šventinės dainos.
Gausūs papuošimai nėra populiarūs
Šį sezoną ypač madingos retro stiliaus skrybėlaitės. Tai – miniatūrinės skrybėlaitės, tampriai apgulančios galvą. Gausūs papuošimai nėra populiarūs, dažniausiai naudojama kito atspalvio juostelė, tarsi apjuosianti galvos apdangalą, bei to paties audinio kuklios gėlytės.
Kepuraitės su snapeliu sukuria šiuolaikinės ir nepriklausomos moters įvaizdį, o dekoruotos plunksnomis ar segėmis įvaizdį sušvelnina, padaro moteriškesniu.
Tarp paauglių populiarios megztos kepuraitės šį sezoną drąsiai gali atsirasti ir suaugusios moters garderobe. Jos suteiks ne tik šilumos, bet ir patogumo. Toks aksesuaras drąsiai papildys romantiško bei bohemiško stiliaus drabužius.
Šį sezoną madingos ir klasikinės monochrominės, ir ryškiaspalvės beretės. Vienas madingiausių beretės papuošimų – segės. Beretę galima nešioti nusmauktą ant šono ar kiek atstumtą atgalios, ant pakaušio, 70-ųjų stiliumi.
Įdomybės apie galvos apdangalus
Galvos dangalas paprastai informuodavo apie žmogaus socialinį statusą, profesiją, savininko pažiūras. Pavyzdžiui, viduramžių Europoje tapytojai ir medikai nešiojo beretes, notarai - bebrų kepures, mokslininkai - kepuraites su keturkampe viršutine dalimi.
Užsmaukta ant akių skrybėlė vizualiai sutrumpina galvą. Kartu akys atrodo nuleistos ir įgauna niūroką išraišką. Su užmauktomis ant akių skrybėlėmis kino filmuose ir knygose dažniausiai vaizduojami sąmokslininkai, šnipai.
Renesanso laikotarpiu tiek vyrų, tiek moterų mėgstamiausiu galvos apdangalu tapo beretė.
Skrybėlių suklestėjimo amžiumi vyrų madoje galima vadinti baroko epochą. Aleksandro Diuma įamžinta stiprioji lytis puikavosi plačiabrylėmis skrybėlėmis, papuoštomis įspūdingomis plunksnomis.
Tarpukariu madingiausios tapo miniatiūrinės skrybėlaitės, apspaudžiančios galvą. Gausūs papuošimai nebuvo populiarūs, apsiribota kito atspalvio juostele ar kukliomis gėlėmis iš to paties audinio.
Po Antrojo pasaulinio karo skrybėlaičių dydis liko tas pats, tačiau jos jau buvo ne „maukšlinamos“ ant galvos, bet išdidžiai pūpsojo ant galvos, prisegtos keliais segtukais, kad nenukristų.
Vis dėlto verta imti pavyzdį iš anglių, iškilmingoms progoms turėti dvi skrybėlaites – žieminę ir vasarinę.
Sovietų Sąjungoje, kur vyriška skrybėlė ilgą laiką buvo pamiršta kaip „supuvusios buržuazijos“ atributas, jos madą vėl įvedė Nikita Chruščiovas. 1959 metais į susitikimą su Užkarpatės kolūkiečiais N. Chruščiovas atvyko su šiaudine skrybėle. Kaip pats paaiškino, skrybėlę buvo priverstas užsidėti gydytojų prašomas: kad galva neperkaistų. Nuo tos akimirkos Sovietų Sąjungoje taip sparčiai vėl atgijo skrybėlės.
Cilindras buvo laikomas aukštuomenės žmogaus atributu. Carinės Rusijos bastilijos - Petropavlovsko tvirtovės kaliniams buvo draudžiama dėvėti cilindrą, nors kiti galvos dangalai buvo leidžiami.
Bene neįprasčiausias moteriškos skrybėlės istorijos laikotarpis buvo XVIII a. Antroje jo pusėje mados toną diktavo prancūzų karalienė Marija Antuanetė. Skrybėlės sudarė milžiniškus statinius, siekiančius iki metro skersmens. Į sudėtingas kaspinų, plunksnų ir nėrinių kompozicijas būdavo įmontuojami įvairūs mechanizmai, kurie judindavo, pavyzdžiui, rojaus paukščių figūrėles arba milžiniškus drugelius. Skrybėles vainikavo gyvų gėlių puokštės, kurios ilgai likdavo šviežios, nes būdavo pamerkiamos į skrybėlėse įtaisytas vazas su vandeniu. Skrybėlės buvo puošiamos burlaivių, tvenkiniuose plaukiojančių gulbių, pilių ir kitų statinių modeliais.
