Itin mėgstąs abstrakčius raštus derinti su kiek išskaidytomis klasikinėmis formomis, šįkart D. Van Notenas nusprendė grįžti bent dvidešimt metų atgal, kai britų roko scenos gražuoliai garsėjo vienos nakties žygiais, o jauni vaikinai svajojo sekti savo dievukų pėdomis. Todėl ant Paryžiaus podiumo atsidūrė ne tradicinis kostiumo siluetas, tačiau odą imituojantis kniedėmis puoštas džinsas, patogūs megztiniai, siaurėjančios kelnės, liekną kūną pabrėžiantys marškinėliai giliomis iškirptėmis. Kaip teigė pats dizaineris, tai yra drabužiai, skirti kuo greitesniam apsirengimui ryte – nereikia per daug galvoti apie sluoksniavimą, o jaukūs, kiek apsmukę švarkai bei marškiniai leidžia jaustis tarsi vis dar dėvint pižamą.
Būtent miego apranga tapo vienu svarbiausių kolekcijos akcentų – D. Van Notenas nevengė prabangaus miegamojo apmušalus primenančių rusvų raštų, šilkinių spindinčių audinių. Jie taikyti net bandant perkurti kostiumą – dizaineris prie siaurų raštuotų kelnių derino lengvus šilinius chalatus primenančius sujuosiamus švarkus, taip pat raštuotus tiesaus kirpimo paltus, siekiančius kelius. „Kieto“, tačiau elegantiško vyruko įvaizdį papildė tarsi didelės delninukės nešamos rankinės, tamsiai žali bei rausvi akiniai nuo saulės rago motyvo rėmeliu. Kai kuriuos derinius papuošė ir ploni kūno spalvos šalikai, vėjavaikiškos varlytės.
Nors tipiškas „Dries Van Noten“ mados namų klientas šią kolekciją galėjo įvertinti neigiamai, mados kritikai tokius netikėtus pokyčius tik pagyrė – juk ant pavasario-vasaros podiumų vyravę šviesūs laisvalaikio kostiumai vyrams neabejotinai pabos, tad kodėl rudeniui nesuteikus daugiau spalvų?
