Būtent nusirenginėjimas ir tapo daugiausiai žiniasklaidos dėmesio pritraukusiu faktu, mat pati dizainerio paruošta kolekcija galėtų būti apibūdinta žodžiais „Gaultier klasika“. Joje netrūko klasikinių tamsiai mėlynų dryžuotų kostiumų, jų interpretacijų: buvo galima išvysti ir vyrišką sijoną, ir kombinezoną, ir apsiaustą. Dizaineris pristatė ir puikiai atrodžiusias siaurėjančias kelnes aukštu liemeniu, ir megztinius odinėmis rankovėmis, ir moterų „pre-fall“ kolekcijoje matytus dekonstruotus paltus, sujungtus iš odinių liemenių bei vilnos puspalčių.
Dizainerio pastaruoju metu iš naujo pamiltą lyčių niveliacijos idėją puikiai atspindėjo savotiški frakai, kurių nugarinė dalis priminė klostuotą sijoną, taip pat moteriškai atrodė siuvinėti megztiniai, kailiniai šaliai, net nėrinių palaidinės. Kolekciją pristatyti padėjo ir dėl androginiškų bruožų žinomas modelis Andrejus Pejicius, puikiai įsijaučiantis tiek į merginos, tiek į vaikino vaidmenis.
Nors ši kolekcija išties išskirtinė, o nusirenginėjimo idėja atrodo tarsi ironiškas šypsnis, mestas šiuolaikinei mados industrijai, sunku tai vertinti kaip novatorišką bei originalų darbą – didžioji dalis modelių matyti jau seniau, kai kurie atrodo tarsi moterų „pre-fall“ kolekcijos atitikmenys, pritaikyti vyriškai figūrai. J.P.Gaultier, be abejo, gali daugiau.
