Nusprendęs savo klientams pateikti tai, ką jie labiausiai mėgsta matyti parduotuvių lentynose, prancūzas pasirinko ganėtinai neutralią spalvų paletę (smėlio, bordo, juoda spalvos), prabangius audinius bei nuosaikius, kasdienai puikiai tinkamus siluetus. Žvilgsnį traukė kailiu puošti ilgi žieminiai paltai – dalį jų mados kūrėjas per liemenį sujuosė plačiu odiniu diržu, kitiems pritaikė asimetrinį kirpimą bei kariško stiliaus elementus. Nemažai dėmesio skirta ir klasikiniam lietpalčiui, kurio nesenstantį siluetą J. P. Gaultier pagyvino tik vienu kitu juodos odos akcentu.
Pirmieji pristatymo modeliai bylojo apie dizainerio įkvėpimo šaltinį – grįžimą prie savo karjeros pradžios, kai prancūzas dar tik mokėsi siuvimo pagrindų. Prisiminęs pirmuosius manekenus, ant kurių bandė dėlioti audinį,jis sukūrė itin griežtos išgaubtos formos šviesias odines palaidines, puoštas metalinėmis kniedėmis. Jas papildė gerokai jaukiau, švelniau atrodę ilgi platėjantys šifono sijonai.
Taip pat kolekcijoje buvo galima įžvelgti aštuntojo dešimtmečio stiliaus detalių, nes modeliams buvo pritaikyti pankiški juodų iškarpytų plaukų perukai, o antrojoje kolekcijos dalyje pasirodė vyriško kirpimo švarkai bei liemenės pakeltais petukais. Šie drabužiai buvo pasiūti iš spindinčio metalizuoto, liureksą primenančio audinio.
Nusprendęs pristatymo neužbaigti tradicinėmis vakarinėmis suknelėmis, mados kūrėjas parodė du kelnių kostiumėlius, pasiūtus iš bronzos bei sidabro spalvos audinio, kurio blizgesys priminė šilką. Nors šie drabužiai atrodė tarsi pasiskolinti iš aštuntojo ar devintojo dešimtmečio mados ekspozicijos, jie puikiai atspindėjo šiek tiek nostalgišką viso pristatymo nuotaiką.
