Žurnalo „Vogue” japoniškos versijos kūrybos konsultantė Anna Dello Russo (51 m.) per kolekcijų pristatymus skvarbiu žvilgsniu varsto drabužių modelius. Italės žodis svarbus mados pasaulyje, o jos pačios stilius – spalvingas, ryškus.
Populiari Anna tapo amerikiečio mados tinklaraštininko ir fotografo Scotto Schumano dėka. Jis pateikdavo Annos nuotraukas savo dienoraštyje kaip ekscentriško ir ryškaus įvaizdžio pavyzdį.
Be darbo žurnale, Anna ragavo ir modelio duonos – dalyvavo mados namų „Emanuel Ungaro” ir „Lanvin for H & M” kolekcijų pristatymuose. Dar ji sukūrė sportinius marškinėlius su savo atvaizdu ir pasiūlė pirkėjams aromatą „Beyond. The Secret of Anna Dello Russo”.
„Mada – mano kalba, mada – tai aš, – sako Anna. – Ja galiu pasakyti daugiau nei žodžiais. Tai – mano misija. Aš tokia pat nepastovi kaip ir mada. Mes puikiai viena kitai tinkame.”
Tinklaraštininkai garbina šios italės stilių, o mados gerbėjos gaudo kiekvieną jos žodį.
Jaunosios kartos meilę Anna pelnė savo keistais apdarais, kuriuos keičia kaip pirštines. Taip pat drąsa. Taip apsirengti išdrįstų net ne visos dvidešimtmetės.
Iš kiekvienos naujos garsių dizainerių kolekcijos Anna išsirenka įmantriausią suknelę – labai trumpą arba labai ilgą, būtinai ryškią, su didžiausiu skeltuku ar gausia apdaila.
Dažnai tai būna drabužių modeliai, kurių prekeiviai nesirenka.
Anna nuolat papildo savo aprangą ekstravagantiškais aksesuarais – vien skrybėlaitėms skirta tūkstančiai įrašų socialiniame tinkle „Facebook”.
Prieš kiekvieną mados šou italė persirengia – jos „Mercedes” automobilis paverstas kelionine spinta. Skirtingai nei dauguma mados entuziastų, ji nėra vintažinio stiliaus gerbėja. Jos siekis – dėvėti tai, kas naujausia ir geriausia.
Praėjusiais metais stilistė sukūrė papuošalų ir avalynės kolekciją Švedijos bendrovei „H & M”. Iki tol šis prekybos milžinas kurti kolekcijas patikėdavo tarptautiniu mastu pripažintiems dizaineriams – Karlui Lagerfeldui, Stellai McCartney, duetui „Viktor & Rolf”, Donatellai Versace.
Italės kolekcijoje dominavo turkio ir aukso spalvos.
„Pradėjusi kurti pakviečiau „H & M” komandą į savo namus Milane, parodžiau jiems savo senovinius art deco stiliaus juvelyrikos dirbinius. Aptarėme, kas tiktų naujosios kolekcijos idėjai, o ko reikėtų vengti.
Parinkau naujoviškas medžiagas ir spalvas, bet kolekcijos pagrindu vis dėlto tapo mano papuošalų kolekcija”, – pasakoja Anna.
Taip buvo sukurtos masyvios apyrankės ir miniatiūrinės delninukės. Viena jų papuošta moters augintinės – nykštukinio pinčerio Cucciolinos figūrėle. Dar kolekcijoje buvo masyvi krokodilo formos koljė, bateliai ir basutės iš odos, primenančios metalo paviršių, ir juodi saulės akiniai, kurių rėmelio viršutinė dalis aplipdyta aukso ornamentais.
Anna tokius akinius užsidėjo eidama į belgų dizainerio Rafo Simonso debiutą „Dior” mados namuose.
Ji sukūrė ir ryškius žalsvai melsvos spalvos lagaminus ir papuošė juos karališkomis monogramomis.
Galbūt Anna paveldėjo tokį puikų stiliaus pojūtį? Jos tėvas buvo psichiatras, o motina – namų šeimininkė.
„Tėvas turėjo nuostabų stiliaus pojūtį, – pasakoja Anna. – Kai buvau dvylikos metų, jis man nupirko „Fendi Baguette” rankinę. Tuomet kaip tik buvo prasidėjęs garsių ženklų bumas – visi geidė „Versace”, „Gucci”, „Fendi”, „Louis Vuitton” kūrinių. Nuo tada ir pradėjau kolekcionuoti drabužius.”
Baigusi mokyklą Anna kartu su drauge ketino atidaryti drabužių parduotuvę, tačiau tėvas atkalbėjo tikindamas, kad tokia profesija – lyg turgaus prekiautojo.
„Tuomet nusprendžiau tapti žurnaliste ir įrodyti tėvui, kad mada – taip pat rimta, kaip ir medicina. Tai ne žavėjimasis skudurėliais, kaip daugelis mano, o mokslas, kuriam suprasti reikia matematinio tikslumo, įgūdžių ir žinių.”
Gimtajame Bario mieste Anna įgijo literatūros ir meno istorijos bakalauro diplomą. Vėliau atvyko į Milaną, kur 1986 metais baigė dizaino mokyklą „Domus Academy”. Vienas tuomečių jos dėstytojų buvo dizaineris Gianfranco Ferre.
„Iš karto tapau pirmūne, daug dirbau, skaičiau”, – sako Anna.
Rezultatų ilgai laukti neteko: bebaigianti mokslus studentė buvo pakviesta dirbti į žurnalą „Donna”, praėjus mėnesiui – į itališkojo „Vogue” priedą, o dar po dviejų mėnesių – į patį „Vogue” žurnalą. Ten, mados skyriuje, ji dirbo dvylika metų, o 2000 metais tapo vyriško „L’Uomo Vogue” vyriausiąja redaktore.
A. Dello Russo vyrišką žurnalą kūrė profesionaliai, tačiau truputį nuobodžiavo. Juk moterų mada suteikia daugiau laisvės kūrybiškumui.
Italė mėgsta puoštis, bet tada tai galėjo įvertinti tik nedaugelis: vyrų, o ir moterų tų metų kolekcijų demonstravimas buvo savitas, privatus, o jai norėjosi didesnės scenos, žiūrovų salės.
Ir atsitiko tai, kas vadinama laimingomis aplinkybėmis, – prasidėjo interneto era. Kliūtys tarp mados kūrėjų ir susižavėjusios publikos sugriuvo kaip kortų namelis. A. Dello Russo tapo laisvės simboliu, mados dienoraščių žvaigžde, o netrukus – ir savo tinklaraščio annadellorusso.com autore.
„Mada kuriama žmonėms, ir anksčiau ar vėliau ši didi revoliucija turėjo atsitikti!” – taip pokyčius įvertino pati italė.
Paklausta, ar vilki masinės gamybos drabužius, moteris purto galvą: „Už tuos metus, kuriuos dirbau mados versle, nusipelniau paties geriausio. Esu maksimalistė.”
Išimtis – jogos pratimai, kurios atlikdama ji vilki „Abercrombie & Fitch” medvilninius sportinius kostiumus.
Kad ir kur būtų – Niujorke ar Tokijuje, visuomet penktą valandą ryto daro jogos pratimus. Štai kodėl šeštąją dešimtį pradėjusi Anna atrodo tokia pasitempusi ir gali sau leisti vilkėti drabužius, kurie rodomi ant podiumo.
Apie jos apartamentus, esančius Milano Korso Komo (Corso Como) gatvėje, sklinda legendos. Tai du vieno kambario butai: viename gyvena Anna, kitame – jos drabužiai. Ir net tame, kuriame ji gyvena, dėl papildomos spintos paaukojo virtuvę, kurią perkėlė į siaurą koridorių: „Viskas išdėliota kaip vaistinėje! Kai turėjau persikraustyti, man prireikė dviejų mėnesių, kad sutvarkyčiau savo garderobą. Mama mia! Bet dabar nėra jokio chaoso – ideali tvarka.”
Be drabužių, Anna saugo aukštakulnių kolekciją, kurioje – 4 tūkstančiai eksponatų.
„Tai mano didžiausia meilė. Jaunystėje būčiau gyvybę atidavusi už garsaus dizainerio batelių porą”, – tikina stilistė.
A.Dello Russo apartamentų sienas puošia Palermo rūmų „Palazzo Gangi” stiliaus ornamentai. Tuose rūmuose italų režisierius Luchino Visconti filmavo savo šedevrą „Leopardas”. Namų puošmena – ir didelės paauksuotos žvakidės.
