Jeigu Milaną galima vadinti prabangos sostine, Niujorką – komercinės mados centru, Paryžių – aukštosios mados šventove, Londonas – jaunosios kartos dizainerių žaidimų aikštelė.
Daug prestižinių mados koledžų turintis miestas ne tik išaugino nemažai žymių šių dienų dizainerių, bet ir sudarė puikias sąlygas jaunimui rodyti savo darbus didesnei auditorijai.
Todėl dabar Londono vyrų mados savaitės pritraukia ne tik garsius britiškosios mados vardus, bet ir dešimtis jaunųjų talentų.
Ši savaitė, skirta kitų metų pavasariui bei vasarai, supažindino su garsių dizainerių vizijomis ir parodė, kokį didmiesčio vyrą mato debiutuojantys kūrėjai.
Naujausios Londono kolekcijos skelbia, kad kitąmet madingo vyro spintoje turėtų atsirasti kuo daugiau ryškių spalvų, suteikiančių gyvybės neįmantriems siluetams.
Abstraktumas ir eklektika – Londono klasika, vyravusi ne vienoje moteriškų drabužių kolekcijoje, tačiau šį kartą modernaus meno instaliacijas primenančios idėjos buvo pritaikytos ir vyriškiems drabužiams.
Itin modernų požiūrį į vyrišką madą šį sezoną pristatė dizaineris Christopheris Kane’as.
Prieš keletą metų išgarsėjęs džemperiais, kuriuos papuošė 3D gyvūnų nuotraukos, šįkart mados kūrėjas pasirinko klasikinį vyrišką garderobą ir jį nuspalvino ryškiomis geltona, žalia, raudona bei mėlyna spalvomis, papildė kompiuterinės grafikos kūriniais.
Iš pirmo žvilgsnio įprasti siaurėjančio silueto kostiumai buvo pagyvinti žmogaus galvos atvaizdu, smulkesnių linijų raštais.
Ryškių idėjų nevengė ir garsūs mados namai „Burberry Prorsum”, kurie pirmą kartą savo vyrų kolekciją rodė ne Milane, o Londone.
Mados namų dizaineris Christopheris Bailey šį sezoną susižavėjo meno tema, tad kolekciją skyrė rašytojams ir tapytojams – jų ryškiam, bohemiškam, netvarkingam garderobui, keistiems aksesuarams.
Nors didžioji dalis drabužių bei aksesuarų atrodė jau ne kartą matyti, akį džiugino nepretenzingumas ir ryškios spalvos, pagyvinę supaprastintą lietpalčio konstrukciją.
Itin gerai atrodė ir elegantiški suvarstomi bateliai, suraukiami odiniai krepšiai.
„Alexander McQueen” kolekcija tapo Londono mados savaitės pažiba. Tai viena įdomiausių kolekcijų, kuri atrodė ir švari, ir londonietiškai ryški, architektūriška.
Dizainerė Sarah Burton teigė, jog tai XIX amžiaus įtaka, nes daug dėmesio skirta smulkioms detalėms, nuotaiką kuriantiems akcentams. Pavyzdžiui, iš po palto rankovių buvo galima pastebėti išlendančius marškinių nėrinius, o apsiaustai priminė prabangius chalatus.
Per pristatymą modeliai atrodė tarsi jauni lordų sūnūs, kurie puikiai žino savo vietą visuomenėje, tačiau slapta trokšta maištauti. Tad raštai ant drabužių priminė grafičius, o kai kurie apatiniai drabužiai buvo dėvimi kaip viršutiniai.
„Topman Design” mados namų idėja kitam šiltajam sezonui – kaubojiškas stilius, kurio pagrindinis akcentas yra įmantriai siuvinėti marškiniai.
Aštuntojo dešimtmečio tendencijų įkvėpta kolekcija nustebino laukinių Vakarų stilistika, nes modeliai dėvėjo juodas kelnes, avėjo sunkius odinius aulinukus.
Ant podiumo nepasirodė nė vienas vasariškas derinys, nebuvo matyti šortų – mados namų komandos dėmesys buvo skirtas prabangiems marškiniams, raudoniems ir sidabriniams akcentams.
Vienu įdomiausių mados savaitės reginių tapo projekto MAN kolekcija.
MAN – tai išskirtines sąlygas pradedantiems kūrėjams sudarantis projektas, nes Londono mados savaitės metu jie gali parodyti savo darbus ne tik būsimiems klientams, bet ir mados žurnalistams.
Žinoma, šou tapo jaunimo žaidimų aikštele, tad buvo galima išvysti visko – pradedant vaikiška karalių ir pliušinių meškučių tema, baigiant spalvingus sprogimus primenančiomis konstrukcijomis.
Jauna vyriškos mados kūrėja Lou Dalton išsiskyrė branda – dizainerės kolekcija buvo įkvėpta vaikystės prisiminimų apie karius. Tai žmonės, kurie neturi šaknų, yra amžini keliautojai, tad jos kolekcijoje maloniai nustebino paprastesnis žvilgsnis į klajoklių gyvenimo būdą, kuriame svarbiausia vertybe tampa patogumas.
L.Dalton modeliai dėvėjo šortų kostiumus, džemperius, sportinius kombinezonus. Vyravo juoda ir balta spalvos, nors buvo galima išvysti ir pilkos, rožinės, žalios, kurios drabužiams suteikė energijos, optimizmo.
Švelnus sportinis motyvas juntamas ir dizainerės Astrid Andersen kolekcijoje, kurioje vyrauja futurizmas, modernių audinių taikymas kasdieniame vyro garderobe.
Podiumu žingsniavę modeliai dėvėjo šviesių audinių kostiumus, daug kur buvo matyti perregimos medžiagos intarpų, tarsi lazeriu išpjaustytų siluetų. Gerokai praktiškiau atrodė jaukūs džemperiai, šviesūs dideli krepšiai.
Dizainerį Lee Rochą sužavėjo uniformos koncepcija. Jos itin paprastos, vienodos, tačiau dažnai tarsi nebaigtos, tad kolekcijoje gausu tyčia neištobulintų siluetų – akį traukė nebaigta balto švarko linija, ne iki galo pasiūti marškinėliai.
Itin ryškus buvo ir japoniškas motyvas – Tekančios Saulės šalies tradicinį kostiumą priminė oranžiniai raštai, kuriuos išryškino juodi audiniai, taip pat suveržtas liemuo, tiesios linijos.
Mados namų „J.W.Anderson” kūrėjo Jonathano Andersono kuriami drabužiai atrodė lyg abstraktusis menas. Naujausios dizainerio kolekcijos išskirtinumas – platėjančios kelnės ir tunika.
Vyro figūra dizaineriui primena koloną, architektūrišką vaizdinį, tad norėjosi ištęstų linijų, banguojančio audinio. Nors šie drabužiai veikiausiai patiks tik moderniojo meno gerbėjams, išties įdomu stebėti, kaip kertasi skirtingi ilgiai, kaip dizaineris drapiruoja audinį ant kūno ir keičia žmogaus siluetą.
