Paryžietiški tvido kostiumai ir perregimų audinių vilionės, ryškios Afrikos spalvos bei siuvinėjimai karoliukais, švarios japoniškos formos ir modernios audinio paruošimo technikos. Nors iš pirmo žvilgsnio R. Simonso kurta kolekcija galėjo pasirodyti šiek tiek chaotiška, įdėmiau įsižiūrėjus nesunku pastebėti, kad visas jos grožis slypi multikultūrinėje idėjoje. Ant to paties podiumo kažką artimo išvysti gali bet kuriame pasaulio žemyne gyvenanti moteris – ji nebeturi taikytis prie paryžietiškų kanonų, nes taisykles diktuoja pati. Dėl šios priežasties ant „Dior“ podiumo pirmą kartą nuo R. Simonso paskyrimo vyriausiuoju dizaineriu žengė ir egzotiškų bruožų juodaodės merginos bei nemažai modelių iš Rytų šalių.
Kiekvieną sezoną bent dviem klasikiniais modeliais pagerbiantis Christiano Dioro kūrybą, šį sezoną R. Simonsas drąsiau eksperimentavo su formomis bei audiniais, nevengė pakankamai drąsių idėjų. Įprastas „New Look“ siluetas tarsi siubliuško ir tapo asimetrinis, „Bar“ švarkelis įgavo sportinių linijų, o nuo pečių lengvai krentančios suknelės priminė indiškus sarius. Netrūko ir nuogo kūno apraiškų, o tai aukštosios mados pristatymuose paprastai yra tabu. Tačiau R. Simonsas nevengia laužyti nusistovėjusių taisyklių, tad kelios manekenės dėvėjo visiškai perregimas plonų mezginių sukneles su strategiškai išdėliotais siuvinėjimais.
Šį tą patrauklaus kolekcijoje pastebėti galėjo ir svarbiausia viešnia – aktorė Jennifer Lawrence, tapusi mados namų ambasadore. Artėjančioms rudens premjeroms ji galės pasirinkti architektūriškų formų ilgas sukneles, platėjančias nuo klubų linijos ir apnuoginančias pečius. Elegantišku akcentu galėtų tapti šou metu matytos perregimo audinio ilgo pirštinės, valiūkiški dryžuoti šalikėliai.
Ši kolekcija – neabejotinas pavyzdys to, kaip aukštoji mada atrodys po kelerių metų. R. Simonso idėja Paryžiaus tradicijų kalbą išversti į tarptautinę – vykusi, tačiau galbūt ne iki galo išpildyta ir dėl to kai kurių kritikų pavadinta pernelyg chaotiška bei neaiškia.
