Nuo Romos imperijos iki aukštosios mados
Dar Romos imperijos laikų istoriniai šaltiniai teigia, kad imperatorius Neronas, kuris matė prastai, gladiatorių kovas stebėjo naudodamas didelį smaragdą kaip akinius – per smaragdą perėjusi šviesa lūždavo taip, kad Neronas matydavo geriau. XI a. arabų istoriniuose šaltiniuose taip pat kalbama apie tai, kad dideli stikliniai lęšiai gali būti naudojami norint matyti padidintą vaizdą. Tačiau panašūs į dabar naudojamus akiniai su rėmeliais ir juose įtaisytais lęšiais sukurti buvo XIV a. Italijoje.
Iki XVIII a. akiniai dažniausiai būdavo laikomi rankose arba tvirtinami prie nosies. Tik XVIII a. pradžioje imti kurti akiniai su kojelėmis ir rėmeliais, kurių dėka jie laikydavosi ant ausų. Visuotiniu standartu tokiu akiniai tapo tik XX a. pradžioje.
XX a. pradžioje akiniai kaip būtinumo ir patogumo elementas išpopuliarėjo Europoje ir Šiaurės Amerikoje. Nuo XX a. vidurio akiniai įgavo naują reikšmę – jie tapo madinga stiliaus detale. Į madą atėjo ir akiniai nuo saulės. Akinius nešiojo tokios to laikmečio žvaigždės kaip Marilyn Monroe, Sophie Lauren, viena žymiausių 6-tojo dešimtmečio modelių Gisela Ebel Penkert ir daugelis kitų. Tarp vyrų akinius išpopuliarino Supermenas, nešiojęs juos kasdieniame gyvenime, kad niekas nesuprastų, jog jis yra superherojus.
Kontaktinių lešių era
Pirmieji kontaktiniai lęšiai atsirado XIX a. pab. – XX a. pr., bet jie pasaulyje plačiau paplito tik XX a. devintajame dešimtmetyje. Ilgą laiką kontaktiniai lęšiai buvo nepatogūs naudoti, sąlyginai brangūs ir reikalavo griežtos priežiūros. Be to, dažnai juos reikėdavo keisti, leidžiant akims pasiilsėti. Bent iš dalies išsprendus šias problemas, jie išpopuliarėjo gana greitai.
Kontaktinius lęšius pamėgo žmonės, kuriems akinių dėvėjimas kėlė nepatogumų arba kurie norėjo nuslėpti savo regos trūkumą. Didžiausias kontaktinių lęšių privalumas – jie praktiškai nepastebimi. Įdomus faktas: moterys kontaktinius lęšius nešioti renkasi dvigubai dažniau negu vyrai.
Pastarąjį dešimtmetį populiarūs tapo spalvoti kontaktiniai lęšiai, kurie gali ne tik pakoreguoti regėjimą, bet ir pakeisti akių spalvą. Šie lęšiai ypatingai išpopuliarėjo tarp jaunimo.
Nuo lęšių link lazerinių operacijų
Naujausias žingsnis į priekį regos gerinimo srityje – lazerinės akių operacijos, pirmąsyk atliktos prieš 25 metus. Pirmiausia akių operacijos išpopuliarėjo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur jos buvo atliekamos specialiųjų tarnybų darbuotojams, NASA astronautams, lėktuvų pilotams ir kitų profesijų atstovams, kuriems būtina tobula rega. Kai kurių profesijų atstovams lazerinės akių korekcijos operacijos iki šiol yra vienintelė alternatyva, kuria įmanoma nepastebimai atstatyti regėjimą ir išsaugoti darbo vietą.
Esminis skirtumas tarp lazerinės akių operacijos ir kontaktinių lęšių nešiojimo – lazeriu akių regėjimas yra atstatomas vieną kartą ir visam gyvenimui. Vėliau akys nereikalauja specialios priežiūros. Po akių operacijos netgi specialistui dažnai būna sudėtinga nustatyti, kad žmogaus rega yra dirbtinai koreguota. Lietuvoje pirmosios akių operacijos pradėtos daryti prieš dešimtmetį.
„Per dešimt metų, kuriuos atliekame operacijas, girdėjome įvairių priežasčių, kodėl pacientai tam ryžtasi. Vienas iš pagrindinių argumentų visada buvo ir išlieka patogumas ir veiklos laisvė. Žinoma, ir estetika, ypatingai moterų tarpe. Pasidarius operaciją, vasarai galima išsirinkti madingus akinius nuo saulės. Nemažai besikreipiančių yra tie, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių negali nešioti lęšių arba tiesiog nuo jų pavargo. Ne visų žmonių akys toleruoja lęšius, kai kurių akys yra ypatingai jautrios ir nuo jų sausėja, rausta, peršti“ – sako akių klinikos „Lirema“ gydytoja oftolmologė Lina Socevičienė.
Pasak L. Socevičienės, dabar žmonės atranda ir dar vieną argumentą už akių operaciją – finansinį, nes lazeriu per vieną kartą regėjimas atstatomas visam gyvenimui. Ilgalaikėje perspektyvoje žmonės sutaupo akinių, kontaktinių lęšių, įvairių akių priežiūros skysčių, kuriuos periodiškai reikia pirkti, sąskaita.
O kas toliau?
Naujausias proveržis technologijų srityje, susijęs su matymu, nors ir ne tiesiogiai su jo gerėjimu – kompanijos „Google“ projektas „Google Glass“. Žmonės, dėvėsiantys šiuos akinius, galės juos valdydami balsu įrašinėti visas gyvenimo akimirkas, o vėliau įrašais dalintis su draugais.
Panašius akinius kuria ir kitos kompanijos – štai kompanija „Vuzix“ pranešė netrukus pradėsianti prekiauti akiniais, kurie išoriškai atrodys kaip įprasti akiniai nuo saulės, tačiau per juos bus galima žiūrėti filmus, matyti informaciją apie aplinkoje esančius objektus.
Tačiau mokslininkai nuogąstauja, kad tokios technologijos tik dar labiau padidins asmenų, turinčių regos problemų, skaičių. Juk niekas nežino, kokią žalą tokie akiniai gali padaryti akims ilgalaikiu laikotarpiu.
Žvelgiant į dar tolimesnę ateitį, kai kurie mokslininkai teigia, jog akys prisitaikys prie vis didesnių joms tenkančių iššūkių ir ilgainiui darysis vis didesnės. Žmogus, gyvensiantis, tarkime, po 50 tūkst. metų, dabartiniam žmogui atrodys panašus į ateivį. Regėjimo problemos jo nebekamuos, jis galės ir matyti tamsoje. Tačiau kol kas, kol tas laikas dar neatėjo, gerai apsvarstykite, koks būdas jums patogiausias, kad regėtumėte gerai.
