Kremliaus dietą Rusijos dietologai sukūrė aukščiausio rango valstybės valdininkams – iš čia kilo ir jos pavadinimas. Pagal vieną versijų, ji paremta mitybos racionu, kurią amerikiečių gydytojai parengė savo kariškiams ir astronautams.
Ilgą laiką dietos receptas nebuvo viešinamas, bet gandai apie stulbinančius jos rezultatus audrino vaizduotę tų, kurie stengėsi suliesėti. Pastaruoju dešimtmečiu Kremliaus dieta tapo itin populiari tarp paprastų rusų.
Kremliaus dietos paslaptis – ribotas angliavandenių vartojimas. Organizmas pradeda jausti jų stygių ir jį mėgina „užglaistyti“ kitomis atsargomis. Šiam pakaitiniam vaidmeniui pasirenkami riebalų susikaupimai. Būtent juos ir pradėjus aktyviai deginti, mažėja kūno svoris.
Laikantis Kremliaus dietos mitybos sistemos, galima ne tik sočiai ir skaniai valgyti, bet ir atsikratyti bereikalingų kilogramų. Sriubos, salotos, mėsos ir žuvies patiekalai, alkoholis ir net apkepas – argi tokį turtingą valgiaraštį siūlo kokia nors kita dieta? Daugeliui moterų ši dieta patinka dar ir tuo, kad šia mitybos sistema lengva „užkrėsti“ visus šeimos narius, kuriems taip pat nepakenktų numesti kelis bereikalingus kilogramus.
Visi pagal Kremliaus dietą vartojami maisto produktai matuojami sąlyginiais vienetais. Tai – tam tikras taškų skaičius, kuris nusako vieno ar kito produkto sudėtyje esamą angliavandenių kiekį: 1 sąlyginis vienetas prilygsta 1 gramui angliavandenių.
Atsižvelgiant į tai, produktų, kurie neturi angliavandenių (mėsa, žuvis, kiaušiniai ir t. t.), galima valgyti neribotais kiekiais, nes bet koks jų kiekis sąlyginių vienetų išraiška bus lygus nuliui. Laikantis Kremliaus dietos, reikia atsisakyti ar apriboti produktų vartojimą, turinčių daug angliavandenių – duonos, ryžių, bulvių, cukraus ir t. t.
Pirmąsias dvi savaites būtina griežtai laikytis raciono – per dieną suvartotų angliavandenių kiekis neturi viršyti 20 sąlyginių vienetų. Po to palaipsniui per savaitę dar pridėti po 5–10 sąlyginių vienetų ir pasiekti iki 40 sąlyginių vienetų. Taip reikia maitintis tol, kol pasiekiamas reikiamas kūno svoris. Vėliau pusiausvyrai palaikyti kasdien vartojamas maistas gali turėti 60–70 sąlyginių vienetų.
Be apribojimų galima valgyti mėsą, žuvį, paukštieną, jūros gėrybes, kiaušinius, sūrius, daržoves, grybus, aliejų, kavą ir arbatą be cukraus, gėrimus su cukraus pakaitalais, neturinčiais angliavandenių, alkoholinius gėrimus be cukraus.
Ribotais kiekiais reikia vartoti visų rūšių kopūstus, šparagus, baklažanus, špinatus, cukiniją, žaliuosius žirnelius, pomidorus, svogūnus, pieno produktus, nelabai saldžius vaisius ir uogas (citrinos, apelsinai, kaukazinės slyvos, spanguolės, šaltalankiai), sultis ir kompotus.
Iš valgiaraščio visiškai išbraukti cukrų, saldainius, miltinius gaminius (išskyrus ruginę duoną), bulves, košes, labai saldžius vaisius ir uogas, bananus, pieno produktus, kurių sudėtyje yra cukraus, pieniškus kokteilius, makaronų gaminius, limonadus, alų, likerius.
Parengė Ona Kacėnaitė
