Lapkritį 73 metų sukaktį švęsiantis italų dizaineris autobiografinę knygą skyrė motinai, dviem žmonoms, seseriai ir visoms kitoms mylėtoms bei jį mylėjusioms moterims.
Kad moterys iki šiol turi ypatingą svarbą Roberto gyvenime, rodo ne tik jo kuriamos drabužių kolekcijos, bet ir jį lydintys gandai.
Vasarą spaudoje mirgėjo nuotraukos, kuriose 20-metė Lina Nilson po dušu prausia Roberto, ką tik išsimaudžiusį sūrioje Viduržemio jūroje. Jauna manekenė vadinama 53 metais už ją vyresnio R.Cavalli širdies drauge.
Jam priskiriamiems meilės nuotykiams suskaičiuoti nepakaktų ir dviejų rankų pirštų.
„Daugelis mano, kad gyvenu apsuptas manekenių pulko ir maudausi prabangaus šampano pursluose. Bet taip nėra. Mano gyvenime buvo tik kelios svarbios moterys“, – tikina R.Cavalli.
Šios moterys – tai knygoje didžia, fantastiška ir nuostabia vadinama motina, išmintinga sesuo, du vaikus jam padovanojusi pirmoji meilė Silvana, tapusi pirmąja jo žmona, ir tris vaikus jam pagimdžiusi antroji žmona Eva Duringer, iki šiol esanti dešinioji vyro ranka versle.
Pastarąją R.Cavalli vadina gražiausia moterimi pasaulyje. Tam jis turi pagrindo – juk austrė E.Duringer yra pelniusi „Mis Austrija“ ir „Mis Europa“ karūnas bei „Mis visata“ vicemis titulą.
Tačiau ketverius metus rašytoje autobiografijoje garsus apdarų kūrėjas atskleidžia, kad į mados pasaulį jį vis dėlto pastūmėjo ne moterys, bet vyrai. Tiksliau, trys išskirtinę reikšmę jo gyvenime turėję vyrai.
Pirmiausia jį auginęs senelis Giuseppe Cavalli – žymus italų impresionistas, kurio paveikslai eksponuojami viename seniausių ir garsiausių pasaulio meno muziejų – Ufficių galerijoje (it. Galleria degli Uffizi) Florencijoje.
Iš garsiojo senelio Roberto išmoko ne tik suprasti meną ir estetiką, bet ir maišyti spalvas arba, kaip sako pats dizaineris, „teplioti dėmes“.
Kitas vyras – prancūzų mados milžinas Pierre’as Cardinas – pastūmėjo R.Cavalli į mados pasaulį. Būtent Pierre’as susidomėjo italo keistai nudažytais marškinėliais, švitriniu popieriumi ir smėliu nutrintais džinsais bei oda.
P.Cardino paskatintas 1970-ųjų rudenį R.Cavalli Paryžiuje pristatė savo pirmąją kolekciją. Mados podiumui iki tol svetimomis medžiagomis – džinsais ir oda – aprengęs manekenes jis pakerėjo prancūzus.
Vėliau gepardų, tigrų, zebrų, žirafų kailio imitacijomis ir iš gamtos nusižiūrėtais ryškiais raštais jis apsuko galvą žymiausioms ir gražiausioms pasaulio moterims.
Dykumos ruožą, orchidėjos žiedlapį, palmės šaką ar debesis ant medžiagos perkėlęs R.Cavalli save vadina ne dizaineriu, bet mados dailininku.
„Nevadinkite manęs dizaineriu, aš nemoku net silueto nupiešti. Esu menininkas, sugebantis audinį, suknelę ir moterį paversti kuo nors ypatinga, o apie madą visada galvoju kaip apie tinkamą dėvėti svajonę“, – knygoje rašo įkvėpimo iš gamtos pasisemiantis R.Cavalli.
Apie trečiąjį vyrą – tėvą Giorgio Cavalli – Roberto plačiajai auditorijai papasakojo tik dabar: „Mano tėvas dienomis dirbo anglių kasykloje inspektoriumi, o naktimis mokėsi ir gavo ekonomisto diplomą.
Tačiau aš jo taip ir nepažinau. 1944-ųjų liepos 4-ąją jį kartu su kitais miestelio vyrais suėmė ir sušaudė vokiečių kareiviai.
Paskutinis žodis, kurį jis man pasakė, buvo: „Nebijok.“ Jam tuomet buvo 33-eji, o man – treji metai. Ta frazė man neišdildomai įsirėžė į atmintį ir paženklino visą mano gyvenimą.“
Nuo tėvo mirties praėjo beveik 70 metų, tačiau Roberto dar dabar dažnai pagalvoja, koks būtų buvęs jo gyvenimas, jei nebūtų išgyvenęs šios netekties.
Beveik 300 puslapių knygoje R.Cavalli atskleidžia ir kitus asmeniškus išgyvenimus. Apie nesėkmes mokykloje ir jų sukeltą kaltės jausmą, gėdą dėl mikčiojimo ir patyčių baimę.
„Iki šiol pamenu, kaip pirmąją dieną į mokyklą ėjau pėsčiomis du kilometrus, o ten su niekuo nekalbėjau. Apskritai iki 16 ar 17 metų nekalbėjau, nes mikčiojau ir visur buvau paskutinis“, – neslėpė Roberto.
Nesėkmių prislėgtas jis norėjo mesti mokslus, bet motinos spiriamas įstojo į Florencijos meno institutą. Tačiau atestato taip ir negavo, nes likus porai mėnesių iki egzaminų mokslus metė.
„Esu gyvas pavyzdys, kad popieriaus lapas neįrodo talento“, – dabar teigia R.Cavalli.
Jo talentą rodo nueitas kelias: nuo pirmųjų garaže ant teniso stalo dėmėmis margintų marškinėlių ir pirmosios 1972 metais San Tropeze atidarytos nedidukės parduotuvės iki pernai atvertos prabangių baldų parduotuvės „Roberto Cavalli Home“ ir milijonus eurų kasmet uždirbančios mados imperijos.
Devynių klasių baigimo pažymėjimą teturintis R.Cavalli yra vienintelis mados kūrėjas pasaulyje, skaitęs paskaitas prestižiniame Oksfordo (Didžioji Britanija) universitete.
Kritiškas ir taikus, impulsyvus ir išmanus, ištikimas ir aistringas, niūrus ir švelnus, paprastas ir anarchistas, komplikuotas ir tyras.
Kaip tokia įvairialypė asmenybė prisistato R.Cavalli.
„Just Me“ – tai nėra knyga apie madą. Tai knyga, pasakojanti apie kuklioje šeimoje gimusį vaikiną, kuris užsispyrimu ir valia sulaukė sėkmės.
„Rašiau šiuos puslapius labai lėtai. Rašiau pirmiausia sau pačiam, tačiau ir tam, kad palikčiau savo vaikams ką nors įkvepiančio“, – sakė penkių vaikų iš dviejų santuokų – Cristinos, Daniele, Rachele, Robino ir Tommo tėvas.
