Žiūrint iš laiko perspektyvos galime su palengvėjimu atsidusti – išgyvenome. Vis tik per šiuos penkerius metus prabangos sąvoka pasikeitė iš esmės.
Ekonominis sunkmetis prabangių kelionių sritį ištiko šiek tiek vėliau nei kitas verslo sritis. 2008 metais Lietuvos keliautojų atostogų biudžetai nieko blogo nežadėjo, o prieš pusmetį suplanuotos Kalėdinės kelionės vis dar tviskėjo prabanga egzotiškiausiuose kraštuose. Tad finansų analitikų perspėjimai apie ateinančią itin sunkią ekonominę krizę atrodė kiek perdėtos. Dabar jau su šypsena prisimenu savo naivų tikėjimą, kad prabangos kelionių sritis ekonominį drugį pakels lengvai ir be sudėtingų komplikacijų.
2009-ieji kelionių verslui kirto iš peties. Dalis prabangių kelionių mėgėjų nebeišgalėjo keliauti dėl jų verslus ištikusių kataklizmų, o likusiems keliauti tapo lyg ir nepatogu: „Ką kiti pagalvos, jeigu imsiu dabar pinigais švaistytis“.
Staiga, pasiturintys Lietuvos keliautojai prisiminė turį sodybas prie ežerų, butus Nidoje ar namą Druskininkuose. Su verslo kelionėmis dirbantys kolegos patyrė įmonių pradėtą taikyti griežtą „diržų susiveržimo“ politiką. Keliauti verslo klase tapo beveik įžūlu, o ekonominės klasės kelionės sumažintos iki minimumo.
Palankesnio vėjo laukėme visi: tiek mano kolegos čia, Lietuvoje bei užsienyje, tiek ir viso pasaulio viešbučių savininkai. Tas laukimas ir situacijos analizė ne vieną prabangos kelionių verslo dalyvį išgydė nuo puikybės. Europos geriausieji viešbučiai ėmė taikyti nuolaidas (iki tol negirdėtas dalykas!). Staiga, visos rinkos tapo vienodai svarbios, tarp jų ir Lietuva, kai kurių arogantiškų viešbučių vadovų iki tol laikyta ekonomiškai neįdomia, pilka zona. Tad tam tikra prasme, pasaulinė ekonominė krizė įvykdė socialinį teisingumą mažų rinkų atžvilgiu – viešbučių strategams nebeliko nesvarbių žaidėjų, nes kiekvienas pasiturintis keliautojas tapo vertingas. 2009 metams persiritus į antrąją pusę, kelionių verslo bures pradėjo lengvai glostyti švelnus brizas. Vis tik susirinkę į kasmetinę Kanuose (Prancūzija) vykusią prabangos kelionių parodą „International Luxury Travel Market“ gruodžio mėnesį ir išklausę garsių ekonomikos analitikų pranešimus, visi supratome, kad į tą patį uostą nebegrįšime: ekonominė krizė kardinaliai pakoregavo turtingų keliautojų įpročius bei prabangos kelionių sąvoką.
Nuo 2010 metų prabangos kelionių sektorius nenustojamai auga: vienas po kito atsidaro nauji prašmatnūs viešbučiai (vien tik Paryžiuje per pastaruosius metus duris atvėrė 3 aukščiausio lygio viešbučiai), o senieji uždaromi milijoninėms rekonstrukcijoms; plečiasi kelionių geografija (karščiausia naujiena – Mianmaras nebeturi vietų geriausiuose viešbučiuose Naujiesiems metams iki pat 2015 metų) bei galimybės pasiekti atokius kraštus. Rinkos analitikai pastebėjo, kad pasiturintis keliautojas keliauja daugiau nei bet kada, o renkantis kelionės maršrutus jis ir vėl kreipiasi į kelionių agentus bei profesionalus (prieš keletą metų buvo ryški tendencija keliones organizuotis patiems pasitelkus internetą, bet turtingi keliautojai suprato, kad ištikus nenumatytiems sunkumams, internetas nėra efektyvi problemų sprendimo priemonė).
Vis svarbesni priimant sprendimus tampa socialiniai tinklapiai bei nepažįstamų keliautojų patarimai bei potyriai, o iš suplanuotų kelionių turtingas keliautojas tikisi individualumo (34%), išskirtinumo (32%) bei viršytų lūkesčių (34%) („The Affluent Collaborative“ 2012 metais atlikti rinkos analizės duomenys).
