Pasiekusios viršūnę 2007 metų pabaigoje būsto kainos per dvejus metus nusmuko daugiau nei trečdaliu, o kai kur ir per pusę, su savimi nusinešdamos visas lengvabūdiškas bendroves, sukurtas, kad „iš popieriaus“ parduotų, o paskui bet kaip pastatytų butus, dėl kurių pirkėjai buvo pasiryžę mokėti tiek, kiek prašoma.
Kartu ekonominė krizė numovė paskutines kelnes tiems, kurie ėmė lengva ranka bankų dalijamas būsto paskolas įtikėję, jog niekada nepraras darbo, jų atlyginimas tik didės, o butai brangs.
2009 metais didesnio susidomėjimo sulaukė nuosavo būsto pardavėjai, o ne statybų bendrovės, siūlančios butus naujuose daugiabučiuose. Tai lėmė kainos. Paskolos tuomet buvo išduodamos sunkiai ir žmonės butus dažniausiai pirko už santaupas arba imdami nedidelę dalį paskolos. Dažniausiai rinkosi pigius ekonominės klasės būstus.
O statybų bendrovės, anksčiau konkuravusios akcijomis, pasiekė ribą, kai dėl kiekvienos nuolaidos pirkėjui jau turėjo gauti bankų, finansavusių projektą, sutikimą. „Prognozuoti, kur pasuks nekilnojamojo turto rinka, kur kas sunkiau, negu spėti rytdienos orus. Aišku, kainos dar tikrai mažės“, – tuomet aiškino Saulius Vagonis, „OberHaus“ Rinkotyros skyriaus vadovas.
Vilniuje tuomet buvo siūloma apie 2500 naujų butų, o parduodama vidutiniškai 80 per mėnesį. O kai kurie jų pirkėjų nedomina iki šiol.
Geriausiais laikais gyvenamuosiuose rajonuose naujos statybos butai Vilniuje kainavo nuo 4600 iki 8000 litų už kvadratinį metrą. Senos statybos butai buvo ne ką pigesni. Kainos stebino ir Klaipėdoje – už prestižinių būstų uostamiestyje kvadratinį metrą buvo prašoma 12 000–18 000 litų.
Nuo aukščiausio taško, kuris buvo 2007 metų pabaigoje, Vilniuje ir Klaipėdoje būsto kainos smuko maždaug per pusę, Kaune – daugiau nei trečdaliu, Šiauliuose – ketvirtadaliu.
2011-aisiais, ko gero, perkamiausias buvo butas, kuriam įsigyti užteko santaupų. Šypsotis tais metais pradėjo ir būsto pardavėjai, bet dar ne statytojai. Senos statybos butų buvo parduota net penkis kartus daugiau nei naujų.
Bet nebuvo taip blogai – kai kur kranai jau stovėjo, atgaivinti dvejus trejus metus įšaldyti projektai.
Už 200 tūkstančių litų Vilniuje daugiau nei prieš metus buvo galima įsigyti vidutinį naujos statybos dviejų kambarių butą atokiame gyvenamajame rajone. Bankai jau nebegailėjo būsto paskolų. Tiesa, tik tiems, kurie nekelia abejonių. Menkiausia dėmė kredito istorijoje, ir bankininkai tampa nebe tokie malonūs.
Jie griežti ir tuomet, kai žmonės blaškosi ir ieško sprendimų, ką daryti su už paskolas įsigytu būstu, kuris nebeatitinka jų poreikių. Bankas tada grūmoja: „Pirmiausia grąžink tai, ką pasiėmei!“
Štai jau pernai gerokai daugiau žmonių būstą pirko be paskolos, tai pastebėjo nekilnojamojo turto ekspertai. Anot bendrovės „DNB būstas“ vadovo Gedimino Jankausko, 2011-aisiais 80 proc. būstų buvo perkama už paskolas. Šiemet pusė butų pirkėjų atsiskaitė grynaisiais pinigais.
„Tai lėmė kelios priežastys. Pirma, po banko „Snoras“ griūties dalis žmonių sunerimo, ar jų indėliai bankuose yra saugūs, ir nusprendė investuoti į nekilnojamąjį turtą.
Antra, dabar indėlių palūkanos tokios mažos, kad, įvertinus infliaciją, bankuose laikyti pinigus net nuostolinga, tad žmonės perka butus ir juos nuomoja“, – sakė G.Jankauskas.
Jis įsitikinęs, kad nėra blogo meto būstui parduoti ar pirkti. Daugelis žmonių būstą perka sau gyventi arba keičia namus pagal poreikį – pagausėjus šeimai kraustosi iš mažesnio į didesnį. Kainų tendencijos galioja visam būstui.
Anot G.Jankausko, įtakos būsto kainoms daro ekonominė situacija šalyje. Ji yra stabili, gyventojai ir verslas yra atsargūs, nes jaučia Europos skolų krizės įtaką ir šiokį tokį netikrumą dėl ateities. Jeigu ekonomika pradėtų sparčiau augti, išaugtų ir būsto paklausa, o tai darytų įtaką kainai.
Šiandien naujos statybos butą gyvenamajame Vilniaus rajone galima įsigyti už kvadratinį metrą mokant 3000 litų. Brangiausiai kainuoja 5500 litų. Senos statybos butų pardavėjai nusileis iki 2000 litų.
Ir atrodo, kad tai yra galutinė ir neskundžiama nekilnojamojo turto kaina.
Pavydėtinai stabili ji laikosi jau trečius metus. Beje, už panašią kainą galima įsigyti ir namą sostinės priemiesčiuose, tad kur gyventi – bute mieste ar name užmiestyje – rinktis jums.
Tiesa, kai kas vis dėlto pasikeitė: rinkoje liko tik tie statytojai, kurie ir per krizę išsaugojo gerą savo vardą, – „Eika“, „MG Valda“, „Hanner“. Nauji projektai kuriami labai apdairiai – po truputį, kad į rinką nebūtų paleista per daug patrauklių butų – parduodi daugiabutį, tik tada statai kitą.
Daugiabučiai tapo gerokai taupesni, patogesni, geriau suplanuoti, jiems naudojamos geresnės kokybės medžiagos, o kainos – ne ką didesnės nei butų, statytų prieš pat krizę. Pastarųjų kokybė kuo toliau, tuo labiau kelia abejonių.
