„Laikiausi dietos ir numečiau ganėtinai daug kilogramų, tačiau žastų odos perteklius gadino ne tik bendrą vaizdą, bet ir smukdė mano pasitikėjimą savimi“, - teigė Laura.
Moteris niekuomet negalėjo dėvėti marškinėlius be rankovių, nes buvo įsitikinusi, kad jos oda atrodo tiesiog šlykščiai. Draugė Laurai rekomendavo chirurgą, dirbantį Briuselyje, ir tikino, kad operacija bus kone per pus mažesnė, nei Anglijoje.
„Pasikalbėjusi su chirurgu nė sekundei nesuabejojau jo profesionalumu – jis atrodė labai pasitikintis savimi ir savo žodžiais. Klinika Briuselyje buvo išties moderni ir jauki. Chirurgas pažymėjo pjūvį ant mano rankų ir ėmiau nekantrauti. Maniau, kad rankos atrodys puikiai. Man suleido didelę dozę raminamųjų, o ne anestetikų, teigdami, kad vis vien užmigsiu. Tačiau tuomet prasidėjo tai, ko labiausiai ir bijojau. Man suleido per mažą dozę, aš neužmigau. Skausmo nebuvo, tačiau jaučiau kiekvieną spaudimą, kiekvieną traukimą. Apimta šoko nė negalėjau prabilti“, – pasakojo L.Green.
Laura namo parskrido jau sekančią dieną. Vos tik moteris nusiėmė tvarsčius, ji išvydo randus ir... tokias pat dideles rankas, kaip ir prieš operaciją. Vos per mėnesį randai padidėjo iki 3,5 centimetrų pločio, žaizdą ėmė deginti, dilgčioti. Laura sunerimo ir nuvyko pas vietinį chirurgą, kuris pasiūlė sprendimo būdą už 1 tūkst. svarų. Moteris tiek pinigų neturėjo, tačiau rado kitą išeitį – pasirodė per vieną iš televizijos laidų, o šie, mainais, sutiko apmokėti jai žastų odos korekciją.
