Nors šiame renginyje svarbiausias akcentas yra ne apranga, o puotos metu surinkta labdara, austriškų šokių vakaro organizatorių nedžiugina damų stiliaus klaidos.
Rožinė, žydra, geltona, žalia ir raudona – nuo spalvų gausos Vienos pokylio dalyviams kasmet mirga akyse. Nors tamsias sukneles derėtų palikti spintoje, būna ir tokių ponių, kurios nutaria nepaisyti aprangos kodo. Pirštines dalis ponių taip pat pamiršta.
Įsimintiniausia pastarųjų metų Vienos pokylio viešnia tituluojama kaunietė Diana Martinėlė. Ryškių spalvų suknelės su ilgu šleifu – tokiems rūbams prireikia net 50 metrų tiulio – ir batai „žudikai“ niekada jai neleidžia likti nepastebėtai.
2012 metais verslininkės iš Plungės Aušros Mlinskienės vilkėta balta pūsta suknelė sukėlė ne mažesnį ažiotažą. Tuomet moteriai kritikos negailėjo net ir Agnė Zuokienė, pareiškusi nuomonę, kad taip pasipuošusi ponia daugiau į Vilnių geriau tegu nevažiuoja.
„Išsinuomojau suknelę, kirpėja padėjo susitvarkyti plaukus, pasidaryti makiažą. Daug lėšų tam reikalui neskyriau – juk ne į mados šou susiruošiau. Be to, Vienos pokylis – labdaringas renginys, o aš ir šiaip niekada negaliu ramiai praeiti pro tą, kuris prašo išmaldos.
Mane nustebino kilęs triukšmas, net širdį suskaudo. Bet ant nieko nepykstu. Noriu tik pasakyti, kad žmonės nesipyktų. Be to, vaikai neturi ką valgyti, o čia dabar daug moterų sukneles aptarinėja! Yra svarbesnių reikalų“, – tuomet aiškino A.Mlinskienė.
Vienas pokylio rengėjų tąsyk patikino, kad formaliai A.Mlinskienė atitiko šventės aprangos kodą.
Tad ar visada būtina laikytis aprangos kodo? Galbūt galima jį kartais sulaužyti?
Portalo lrytas.lt skaitytojams siūlome pasižiūrėti ir įvertinti pastarųjų metų Vienos pokylio damų, kurios ne visai paisė aprangos reikalavimų, įvaizdį.
