Tai reiškia, kad moterims derėtų baigti vaikytis naujausių mados tendencijų ir pasipuošus madingu drabužiu prarasti savo identitetą. Todėl „Prada“ mados namai, kiekvieną sezoną diktuojantys pusmečio nuotaikas, šįkart siūlo minimalistinį ir išgrynintą stilių, natūralių audinių (šilkas, vilna, kailis) derinius, tamsią spalvų paletę. Daugiau energijos drabužiams suteikė nebent aštuntojo dešimtmečio stiliaus raštai, „art deco“ srovės detalės, pokario mados kūrėjų darbus primenantys siluetai.
Kaip teigė pati dizainerė, šį sezoną ją sužavėjo balansavimo tarp subtilios prabangos ir vulgarumo idėja, todėl ji nevengė derinti kontrastingų sumanymų, paslėpti vienos kitos netikėtos detalės. Pavyzdžiui, konservatyvus vilnos megztinis tapo trumpute mini suknele, perregimas sijonas buvo dekoruotas kailiu, o po juodu švarku buvo galima matyti ryškų raudoną pamušalą. Susidomėjimą pakurstė ir kai kurių kritikų pastebėjimai, kad vietoje šaliko „Prada“ moteris rudenį rinksis ploną šilkinį savo mylimojo kaklaraištį, o jos avalynė suspindės metalu.
Kontrastų kupinam bei pastarojo sezono idėjas paneigiančiam pristatymui dramatiškumo suteikė gyvai atlikta muzika – vokiškos meilės dainos, maišytos su trankia elektronine bei gitarų muzika.
Parengė Deimantė Bulbenkaitė
