Nors „Versace“ moteris dažniausiai išsiskiria itin moderniu požiūriu į madą ir dažniausiai nesiekia atkartoti istorinių siluetų, kitą rudens bei žiemos sezoną ji įkvėpimo semsis klausydama septintojo dešimtmečio muzikos, vartydama britiškus mados leidinius bei bandydama kopijuoti jų laikų mados tendencijas. Tiesa, nereikėtų galvoti, kad ji pradės žavėtis minimalistiniais siluetais ar blausiomis spalvomis – ji vis dar dėvės kūną pabrėžiančio kirpimo sukneles ir avės aukštakulnius batelius smailėjančiomis noselėmis.
D.Versace mėgsta pabrėžti, kad didžiausią įtaką jos kūrybai daro drąsios karjeristės, tad būtent joms dizainerė paskyrė ant šių mados namų podiumo kurį laiką nematytus kelnių kostiumus, stilizuotus kareiviškus paltus, papuoštus spindinčiomis didelėmis sagomis, suvarstomus pjaustytos odos ilgaaulius. Didžioji dalis kolekcijos siluetų iš pirmo žvilgsnio itin paprasti, tačiau pabrėžiantys moters figūros linkius, lengvai sluoksniuojami ir derinami. Siekdama sukurti lengvumo, gaivumo įspūdį, D.Versace naudojo šilką, kolekcijoje vyravo itin ryškios raudona ir turkio spalvos.
Be abejo, daug dėmesio skyrusi kasdieniams drabužiams bei septintojo dešimtmečio stilistikai, vienus geriausių modelių dizainerė paliko pristatymo finalui – tai buvo keturios žemę siekiančios suknelės. Jas dizainerė papuošė aukso spalvos siuviniais, perregimo audinio detalėmis, o audinys buvo ne prigludęs prie kūno, kaip įprasta, o lengvai juo slystantis.
Parengė Deimantė Bulbenkaitė
