Nušvitus saulei ir šiek tiek atšilus orams R.Kulvinskytė (28 m.) imasi tvarkyti spintą. Į Naująją Akmenę pas tėvus iškeliauja keli maišai jos drabužių. Mergina susigalvojusi taisyklę, kad kaskart, kai įsigyja ką nors nauja, turi atsikratyti seno rūbo.
Tinklaraštininkė juokiasi, kad iš namų iškeliauja puikios būklės drabužiai, mat jų turi tokią galybę, jog nespėja, kaip kad Eglė geležinių kurpių, sudėvėti. Ji stengiasi ištarti „sudie“ morališkai pasenusiems, ne vienus ar dvejus metus atitarnavusiems rūbams. Nesunku atsisveikinti ir su tais, kuriuos apsivilko vos kartą per sezoną. Išimtis – tik puošnūs, vakariniai apdarai.
R.Kulvinskytė domisi mada, todėl drabužiai, kuriuos privalu turėti šį pavasarį, jau senokai yra jos garderobo dalis.
„Nebandau čia pasirodyti, bet madą prognozuoti ne taip jau ir sudėtinga. Kadangi ja domiuosi ir apie ją rašiau daugybę metų, pradėjau skirti, kurios tendencijos bus kaip vienadieniai drugeliai, o kurios užsiliks ilgam ir suvešės. Tarkime, berniokiškas stilius – dideli švarkai, laisvi marškiniai, pakritę džinsai ir Oksfordo stiliaus batai – madingas jau ne vienus metus. Šiemet jis taip pat nesitraukia, tik galbūt bus dar nerūpestingesnis, toks... „aš per kieta, kad man rūpėtų, kaip esu apsirengusi“. Nors iš tiesų rūpi, dar ir kaip“, – juokėsi ji.
Dar vienas, Rimantės nuomone, privalomas rūbas – klostuotas sijonas! Ji turi vieną, bet geros kokybės ir tarnaujantį jau penkerius metus. Mergina įsitikinusi, kad klostės – tai klasika, ne veltui jos populiarios uniformose – tinka visoms ir visada madingos.
R.Kulvinskytės pavasaris neįsivaizduojamas ir be permatomų audinių, nėrinių ir gėlių raštų. Šis sezonas – ne išimtis. Gėlių raštai buvo madingi jau pernai, o nėriniai – nuo Marijos Antuanetės laikų, tad telieka atidžiau pasikuisti spintoje.
Vis dėlto kai ką šiam sezonui R.Kulvinskytė įsigijo. Ji rinkosi praktišką madą. Nauji pirkiniai – languotas kompanijos „French Connection“ kostiumėlis (tiesa, ne kelnių ir ne šortų, kaip diktuoja šio pavasario mada, bet su mini sijonėliu), keletas suknelių, kurias, kaip ir tunikas, gali vilkėti dar ir su kelnėmis, juoda kokteilinė suknelė, balti vyriški marškiniai.
Iš sužadėtinio Povilo Miškinio-Eidukonio mergina Valentino dienai užsiprašė juodo žąsų plunksnų švarko ir iki šiol negali juo atsidžiaugti. Neatsispyrė R.Kulvinskytė ir dar vienai šio pavasario būtinybei – palaidinei su dideliu užrašu. Jos marškinėlių šūkis – „Same same but different“.
„Aklai mados vėjų negaudau, todėl nemanau, kad svarstysiu galimybę įsigyti ką nors metališkai blizgaus ar madingus baltus aukštakulnius. Manęs nežavi sportinės suknelės idėja, o ryškiaspalvius (vadinamuosius „color-block“) batelius pirkau lygiai prieš metus. Deja, nė karto neapsiaviau, bet su džiaugsmu padovanojau draugei“, – šypsojosi Rimantė.
Visko, ko norėtų naujam sezonui, R.Kulvinskytė neįsigijo sąmoningai. Mat gegužę vyks pasisvečiuoti pas seserį, kuri gyvena Jungtinėje Karalystėje. Ten Rimantė ketina įsigyti stambiai dryžuotus marškinius ir planšetės dydžio rankinę. Mergina juokiasi pavargusi nuo rankinių milžinių, kuriose ieškant raktų išpila prakaitas.
Baigdama pokalbį Rimantė prasitaria, kad šiandien arčiausiai širdies jai – patogi mada. Todėl rinkdamasi drabužius ji vadovaujasi taisykle, kad mažiau yra daugiau. Spintoje ryškiaspalvius drabužius ji pradėjo keisti sodrių, tamsių spalvų rūbais, mat su jais niekada neprašausi pro šalį.
„Dirbant kūrybinį darbą norisi nesiblaškyti – spalvų mano gyvenime ir taip per akis. Nebeperku drabužių, kuriuos „vos vos pasitaisysiu ir bus gerai“, nes tam niekada neprisiruošiu, o ir idealiai gulančių drabužių yra gausybė.
Sakau „ne“ sintetiniams audiniams, mano spintoje vis daugėja šilko, vilnos, medvilnės. Kasdien stengiuosi įsiamžinti veidrodyje. Renku tam tikrą įvaizdžių albumėlį, kurį atsiverčiu, kai rytas prasideda fraze „neturiu kuo apsirengti“. Ir galvos sukti nebereikia – pavasarį viskas turi būti lengva“, – šyptelėjo R.Kulvinskytė.
