Tačiau daugelis mokslininkų medui ploja atsistoję – esą tai revoliuciją lieknėti nusprendusių žmonių pasaulyje sukelsiantis produktas. Medaus dietos veiksmingumo mįslė įmenama labai paprastai: natūralus saldiklis padės apsisaugoti nuo gomurį maloninančių, tačiau gelbėjimosi ratą ant pilvo dovanojančių saldumynų, rašo žurnalas „Stilius".
Šaukštelis medaus prieš miegą taip pat nulemia tam tikrus medžiagų apykaitos pokyčius: stabilizuojamas cukraus kiekis kraujyje ir aktyvuojami už raumenų atkūrimą bei odos ląstelių atsinaujinimą atsakingi hormonai, todėl riebalus deginame net miegodami.
Jokio kalorijų skaičiavimo ar savęs marinimo badu – nekankinant savęs per savaitę galima atsikratyti pusės kilogramo nereikalingo svorio.
Britas Mike’as McInnesas, medaus dietai paskyręs beveik visą savo gyvenimą, įsitikinęs – unikalus gliukozės ir fruktozės derinys medų paverčia puikiu lieknėjančių žmonių pagalbininku. Dietologas taip pat sukūrė ir mitybos planą, kuriame gausu konditerijos gaminių: sausainių ar net keksiukų. Svarbiausia taisyklė – cukrus patiekaluose turi būti pakeistas natūraliu medumi.
Ir išties cukrų pakeitus natūraliu saldikliu, o prieš naktį išgėrus stiklinę karšto vandens, pagardinto dideliu šaukštu medaus, galima prislopinti tuos smegenų mechanizmus, kurie atsakingi už troškimą kramsnoti itin kaloringus saldėsius.
„Labai dažnai net ir nelabai kaloringuose ar neriebiuose gaminiuose yra daug cukraus ar krakmolo, kurį virškinant žarnyne išsiskiria gliukozė, nulemianti staigų cukraus lygio kraujyje padidėjimą. Su cukrumi kovoja hormonas insulinas, perteklių paversdamas besikaupiančiais riebalais“, – teigia M.McInnesas.
Dietologo tyrimas nurodė, kad žmogaus organizme egzistuoja ir papildomi mechanizmai, padedantys apsaugoti jautrias smegenų ląsteles nuo galimo cukraus pertekliaus, sukeliančio nenumaldomą norą varstyti šaldytuvo dureles.
M.McInnesas paaiškina, kad kiekviena smegenų ląstelė yra apsupta 10-ies ar daugiau specialių pagalbinių ląstelių neuroglijų, kurios kontroliuoja kraujyje esančio cukraus lygį. Vienas neuroglijų darbų – į smegenų ląsteles perduoti tik tam tikrą kiekį cukraus. Tyrimai atskleidė, kad šiuolaikiniame pasaulyje, kai didelis saldiklių kiekis kraujyje išlieka kone visą dieną, neuroglijoms tampa pernelyg sunku apsaugoti smegenų ląsteles nuo per didelio cukraus kiekio, tad neretai sustabdomas jo perdavimas į pagrindines ląsteles. O tai reiškia, kad smegenų ląstelės maitinasi tik turimomis atsargomis, kitaip tariant, kone badauja. Būtent dėl to, kad smegenų ląstelės išalksta, mums ir sunku atsispirti sausainiams ar pyragaičiams. Ląstelės siunčia signalą kuo skubiau papildyti cukraus atsargas.
Medus gali padėti sustabdyti šį užburtą ratą. Nors dauguma mitybos ekspertų medų priskiria blogam maistui, M.McInnesas tvirtina, kad į medų mūsų organizmas reaguoja kitaip nei į cukrų.
Tyrimai atskleidė, kad išgėrus arbatos, pagardintos šaukštu medaus, galima ne padidinti, o sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Tai reiškia, kad smegenys vis dėlto gauna optimalų cukraus kiekį.
Cukrų pakeiskite medumi
- Cukrus – tikrasis piktadarys, mat 1 g šio saldiklio yra paverčiamas net 2 g kūno riebalų. Iš raciono išbraukite cukrų ir dirbtinius saldiklius, dažniau domėkitės, kas rašoma gaminių etiketėse (cukraus gausu net ir įvairiuose iš pažiūros visai nesaldžiuose padažuose).
- Dieną pradėkite nuo karšto puodelio vandens su 1 ar 2 šaukšteliais medaus. Likus 30 minučių iki miego taip pat pasilepinkite šiuo gėrimu. Taip organizmas net ir miego metu gali deginti riebalus.
- Į patiekalus taip pat dėkite tik medų. Jis yra kone 2 kartus saldesnis už įprastą cukrų, tad jo prireiks mažiau. Vis dėlto būkite atidūs – nepadauginkite medaus, nes tada gerokai padidės cukraus kiekis kraujyje ir insulino lygis.
- Jei negalite apsieiti be saldumynų, medaus įdėkite į natūralų jogurtą arba užtepkite ant trapučių.
