Būtent ja pasipuošusi mergina liepos 11-ąją žengė Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia atsiimti atestato. Sandra nuėjo tykiai, nekaukšėdama aukštakulniais, nes prie suknelės A.Jagelavičiūtė patarė autis būtent žemakulnius batelius.
Sandra turėjo tinkamus, bet nulėkė pirkti naujų.
„Kadangi nepirkau suknelės, tad leidau sau bent naujus batelius įsigyti“, - džiaugsmingai pasakojo mergina.
Juodvi su mama dar gerokai prieš išleistuves pasitarė, kad neišlaidaus ir Sandra vilksis ką nors iš turimų suknelių.
Su šia mintimi tykiai nesutiko Sandros draugė Marta Bielskytė. Ir, kai pamatė, kad A.Jagelavičiūtė sukūrė suknelę ir ketina ją padovanoti šauniai, daug pasiekusiai merginai, nusprendė pasiūlyti Sandrą, šiai nieko nežinant.
Sandra net stebėjosi: kodėl draugė, juodviem apžiūrinėjant sukneles, vis sakydavo, kad nė viena netinka. Pasirodo, teigdavo taip tik todėl, kad jau žinojo, kad Sandros laukia žinomos stilistės kurtas rūbas.
Džiaugsmingą žinią Marta draugei pranešė per josios gimtadienį – birželio 18-ąją. Ir tik tuomet Sandra sužinojo, kad apie rezgamą planą girdėjo nemažai jos draugų ir net jų tėvų – tik ji viena nė nenujautė nieko.
Sportinius šokius šokusi, kanklėmis grojanti mergina kukliai kalbėjo, kad nesijaučia tokia jau labai šauni ir nusipelniusi: „Mokiausi, kiek galėjau... Net jaučiuosi šiek tiek kalta: juk mano draugė dar paskutines dienas iki išleistuvių ieškojo sau suknelės, o galbūt ją pelnyti galėjo būtent ji. Tikrai ji draugė iš didžiosios raidės“, - kalbėjo S.Klevinskaitė.
Kai ji pasimatavo suknelę, pasirodė, kad ją skubiai reikia taisyti – siaurinti, mažinti, nes Sandra – itin smulkaus sudėjimo. Į primatavimus mergina eidavo kartu su šitaip nusipelniusia drauge Marta.
Sandros mama Jūratė Klevinskienė džiaugėsi, kad skubiai rado siuvėją Reginą Mikutienę, kuri, dirbdama visai kitokį darbą, sutiko naktinėti prie iš sostinės atgabento rūbo.
„Iš viso sakau, kad šalia dukters angeliukas sėdi“, - teigė abiturientės mama, besidžiaugianti, kad gyvenime vis atsiranda palaikančių žmonių.
Klevinskų šeima turi įvairių sunkumų. Vienas jų – ypatingai dramatiškas. Vos prieš kelias dienas Sandra laidojo žuvusią savo pusseserę, sėdėjo toje pačioje bažnyčioje, kur netrukus ji turės eiti visa džiaugsminga, pasipuošusi ir klausė mamos – kaip taip gyvenime gali būti!
„Štai taip ir būna: vieną dieną verki, kitą – džiaugiesi“, - guodė dukrą mama.
Per tuos rūpesčius nebuvo laiko net normaliai pabendrauti su A.Jagelavičiūte, atvykusia pasveikinti savo gražaus konkurso nugalėtojos į Ariogalą.
Klevinskų moterys buvo nustebusios – Agnė joms padarė didžiulį malonų įspūdį.
„Tai šilta, draugiška, betarpiška, nuostabi asmenybė“, - sakė Sandra ir jos mama.
Abiturientė tikino, kad išleistuvės jai įsimins visam gyvenimui. Daug dėmesio makiažui, šukuosenai ji neskyrė – jai svarbiausia buvo vidinė būsena.
„O kaip aš galiu jaustis, kai vilkiu pačią gražiausią savo gyvenime suknelę!“ - džiūgavo mergina.
