Šilta, draugiška ir atvira dizainerė pripažįsta, kad didžiulė darbo dalis yra ne tik bendravimas, bet ir psichologija. Tačiau tik tai ir padeda savo klientui suteikti daugiau pasitikėjimo bei padėti nušvisti išskirtiniu stiliumi.
Anot Ievos, visa stiliaus esmė ir šarmas slypi pačiose mažiausiose aprangos ir gyvenimo detalėse.
– Su jumis labai sunku suderinti susitikimo laiką. Vis dirbate, nesiilsite net savaitgaliais.
– Man darbas yra malonumas. Jeigu turiu laisvadienį, kartais net pasimetu ir atrodo keista, kai nereikia bėgti. Atsikeliu ir galvoju, ką veikti. Tada neskubėdama pasiimu knygą... O po to galvoju, ką veikti toliau? Aš įpratusi nuolat skubėti, vis bendrauti. Dažnai žmogų tenka pažinti per labai trumpą laiką, jį perprasti, įtikinti, padaryti taip, kad jis manimi patikėtų. Mano misija yra į žmogų pažiūrėti iš skirtingų pusių ir jam pateikti savo viziją.
Pastaruoju metu mano veikla labai išsiplėtė: nuo rūbų kūrimo, dizaino, iki jo įgyvendinimo ir stiliaus kūrimo darbų. Juk susiduriu ne tik su gražiais modeliais, kuriems viskas tinka, bet ir su žaviomis, gražiomis, išprususiomis asmenybėmis. Tai yra moterys, vyrai, kurie turi šarmą, visiškai kitą stilių, figūrą ir viską reikia pritaikyti jiems. Juos reikia subtiliai įtikinti, kad tam tikras dalykas jiems tiks.
– Dažnai tenka įtikinėti?
– Kita vertus, tai nėra įtikinimas. Visada siūlau į gatvės įvaizdį pažiūrėti iš kitos pusės. Pasiūlau pasimatuoti, pasižiūrėti, pajausti – juk su tinkamais, derančiais rūbais savijauta yra geresnė.
Bandau pateikti tai, ką matau savo akimis. Stengiuosi žmonėms akcentuoti, kad, pavyzdžiui, net prie kūno odos tinka ne visos spalvos.
Fotosesijoje vėl viskas kitaip – kameros viską “suvalgo”. Žmogus visada galvoja, kaip su tam tikrais rūbais atrodytų gatvėje. Ir tik po pirmo kadro dažniausiai pamato, kad gatvė ir kamera yra skirtingi pasauliai.
– Kai tik pradėjote kurti sakėte, kad iš rūbų kūrimo išgyventi sunkoka, tenka imtis kitų darbų. Ar dabar klientų netrūksta?
– Niekada nekūriau dėl pinigų. Pastebėjau, kad atėjo tas laikas, kai jau sulaukiu dėkingumo ir galiu daryti tai, kas man patinka - nieko nebetrūksta. Labai džiugu! Nebereikia sukti galvos, ką dar papildomai reikėtų padaryti, kad galėčiau sau leisti kažką daugiau.
– Kuriate tai, ko tuo momentu moterims labiausiai reikia. Tačiau tai juk tikrai ne atsitiktinumas?
– Prieš kurdama niekada nenagrinėju tendencijų, kas konkrečiai bus madinga ateinantį sezoną. Visada vadovaujuosi tuo, ką pati norėčiau nešioti. Visa tai suformuoja vietos, kuriose lankausi, kelionės, žmonės, su kuriais bendrauju, tai, ką skaitau, ką žiūriu. Kaip organizmas reikalauja vitaminų, taip reikalauja ir to, ko dar nenešiojau ir nedėvėjau. Pavyzdžiui, pagalvoju apie audinius, kurių dar nedėvėjau. Galvoju, kaip tie rūbai ateinantį sezoną padės jaustis žvaliai, būti gražiai, galvoju, kaip jie liesis prie kūno. Tiesiog, iš širdies. Ir tai pasiteisina.
– Vaikystėje norėjote tapti gydytoja. Ar savo nepriekaištingam įvaizdžiui jau tada skyrėte daug laiko?
– Gerbdama kitus ir save visada stengdavausi išlaikyti estetinį vaizdą, man tai yra svarbu. Jeigu gerbi kitą žmogų, negali ateiti netvarkytais nagais ar neplauta galva. Žinodama savo figūrą, save, savo asmenybę, stengiuosi prisitaikyti geriausius drabužių variantus. Jie turi tikti, labiausiai atspindėti charakterį, nevaržyti. Visada tam skirdavau laiko.
Man visada įkvėpimo šaltiniu buvo žmogus, nes tai yra pati nuostabiausia mašina, kupina galimybių, neturinti ribų. Kaip tik pažiūrėjau filmą „Liusė“ - apie tai, kad žmogus išnaudoja tik 10 proc. savo smegenų, ir kas būtų, jeigu jis išnaudotų daugiau?
Man artima pati medicinos estetika: švarumas, sterilumas. Tiesa, mano atspirties tašku niekada nebuvo plastinė chirurgija. Mano mėgiama sritis – mikrochirurgija.
Mada ir medicina labai skirtingos, ir labai panašios veiklos. Mano rūbuose, fotosesijose vyrauja medicininė estetika – niekas nėra perpildyta, nieko kliudančio, nieko skausmingo, viskas skulptūriška ir aptaku.
– Daliai dizainerių svarbia gyvenimo dalimi tampa ir stilingi vakarėliai, stilingas maistas... Kiek tai jums yra svarbu?
– Visų pirma, man svarbi kompanija, o ne patys vakarėliai. Man patinka vakarienės, maistas ir pašnekesiai su įdomiais žmonėmis. Tai yra didžiausias malonumas. Mes su draugais ir bendraminčiais dažnai organizuojame vakarienes, nes nebūtina išeiti kažkur į miestą – galima gerai jaustis namie.
Žavu, kai susirinkus su draugais ir išsitraukus maistą iš maišų, visi tau padeda gaminti. Vieni dengia stalą, merginos gamina desertus, vyrai – salotas. Viskas vyksta dideliuose balkonuose ar kažkur lauke, kur galima kepti mėsą. Juk ir italams bei prancūzams geras vynas, geras maistas ir gera kompanija yra svarbiausia. Tai neatsiejama nuo mados.
– Kokie stilingi daiktai jums svarbūs?
– Visuma. Man viskas yra svarbu. Pavyzdžiui, kai ateina svečiai, jie mato kas yra padėta ant stalo, kokios gėlės yra pamerktos į vazą, kokius indus naudoju, kokios spalvos vyrauja. Vonios kambaryje mato, kokiais kvepalais kvėpinuosi, kaip viskas yra sudėliota, suderinta.
Tai daug ką pasako apie asmenybę. Viską, ką perki, reikia pirkti apgalvotai ir tik tai, ko iš tikrųjų reikia.
– Galioja tokia nerašyta taisyklė, kad dizaineris turi vilkėti tik savo paties kurtais rūbais, taip save reprezentuoti. Laikotės jos?
– Aš miksuoju rūbus. Štai ir šiandien turiu tik savo kurtą rankinę. Gerbdama ir kitus dizainerius, tiek lietuvių, tiek užsienio kūrėjus, visada noriu pamatyti, ką jie kuria, pažiūrėti, kaip galiu jų kurtus daiktus pritaikyti savo garderobe. Netgi masiniai gamintojai man teikia žavesio. Galiu derinti paprastus džinsus su įdomesniu savo ar kolegos švarkeliu. Tai ir yra kūryba.
– Kiek apskritai savo garderobui skiriate dėmesio?
– Esu batsiuvys be batų (juokėsi). Labai paprastai: atsikeliu ryte ir galvoju, ką noriu tądien užsidėti. Jeigu noriu kažko laisvo ir neaptempto, pasiimu vyriškus marškinius, atraitoju rankoves, priekyje susikišu į džinsus, užsidedu įliemenuotą švarkelį ir garderobas paruoštas! Negalvoju apie ateitį ir nebėgu visko susipirkti iš karto. Dirbdama stiliste jau žinau, kur kas yra. Ir jeigu kažkas patinka, nueinu ir nusiperku. Man nebūna apsipirkinėjimo dienų. Jeigu reikia batų, prisimenu, kur mačiau gražius, ten tiesiu taikymu ir važiuoju.
– Kokie rūbai iš jūsų spintos svarbiausi, nepakeičiami?
– Aksesuarai. Visada užsidedu laikrodį arba žiedus. Laikrodis man - kasdienis aksesuaras. Apskritai, niekada negalima išeiti be aksesuarų. Be jų – garderobas nėra užbaigtas.
I.Daugirdaitės stiliaus patarimus, naujausias mados tendencijas, mados istorijos bei asmenybių aprašymus rasite naujausiame, šiam rudeniui ir žiemai skirtame mados tendencijų žurnale „Stilius plius“.
Prekyboje - nuo rugsėjo 12 dienos.
