„Tai – mano atostogos“, – dailindama užrašą su vienos stovyklos mergaičių vardu linksmai čiauškėjo žurnalistikos bakalaurė. Neseniai ji grįžo iš Indijos, kur penkis mėnesius dirbo modelio darbą.
Ne, ji niekada apie tokį nesvajojo. Ji norėjo užsiimti visai kitu, bet pats likimas jai pakišo dovaną. Ir, regis, greitai jos neatsiims.
Vietoj savanorystės – modelio darbas
Į tolimą šalį panevėžietė ketino išvažiuoti pamatyti pasaulio. „Laikas iškeliauti, Vesta“, – tai sau kalbėjo panevėžietė. Ją traukė egzotiški kraštai, nauja kultūra, kas nors, kas būtų toli nuo Europos.
Pirma mintis, kuri šovė jai į galvą, – savanorystė. „Nuo paauglystės savanoriauju. Šeima ir skautavimas įskiepijo, kad padėti kitiems – prasminga. Ir dabar esu „Algojimo“ savanorė“, – aiškino modelis.
Ji ilgai ieškojo organizacijų ir projektų, kurie priimtų. Tačiau visur iškildavo kliūtis – programos buvo brangios, o organizacijos prašė kelionę į Indiją apmokėti pačiai. Mergina tokių pinigų neturėjo.
Išeitį pasiūlė draugai. Vienas jų dirbo modelių agentūroje. „Gal norėtum Indijoje dirbti modeliu?“ – Vestos paklausė pažįstamas. Ji norėjo aplankyti tolimą šalį, tad sutiko pabandyti.
„Pasirodė, kad tai – lengviausia išeitis“, – sakė mergina. Ji pasidarė kelias savo nuotraukas ir išsiuntė vienai Indijos agentūrai. Ši labai greitai Vestą pakvietė.
Būsimam modeliui tai buvo staigmena. „Tikrai važiuosiu į Indiją?“ – patikėti negalėjo V.Ražanauskaitė.
Anksčiau mergina dirbo žurnalisto darbą, buvo projektų vadovė IT srityje.
Širdis krypsta į Kiniją
Mėnesis vizai gauti ir Vesta jau skrido į Mumbajų, didžiausią Indijos miestą. „Kontrastų vieta. Ten – ir turtingiausi šalies gyventojai, ir didžiausi lūšnynai“, – Mumbajų apibūdino lietuvė.
Trys mėnesiai Mumbajuje ir du Delyje – toks Vestos kelionės žemėlapis.
Ji kasdien dalyvaudavo atrankose, fotografuodavosi reklamoms, kartais ant podiumo demonstruodavo drabužius. Žurnalai, renginiai, elektroninės parduotuvės, drabužių katalogai, muzikiniai klipai – kas tik nesipuošė lietuvės šypsena.
„Pamačiau, kad galiu keliauti. Įspūdžiai – kosminiai. Jau planuoju kitą kelionę“, – džiaugėsi modelis.
Save ji vadina čigone – vis su lagaminais. Tuoj po kelionės į Indiją Vesta iškeliavo į Prancūziją, kur atšventė savo gimtadienį. Tada – į Kernavę savanoriauti.
Kinija arba Meksika – tai dvi naujos lietuvės kryptys. Labiau ją traukia Kinija.
Pinigai ir karjera nerūpėjo
Kaprizai, atsisakymas daryti, ko prašo fotografai Vestai svetima. Ji iš kitų modelių išsiskyrė entuziazmu ir komandinio darbo pojūčiu. „Nekeliavau dėl pinigų, dėl gerų nuotraukų ar dėl karjeros. Man tai visą laiką buvo nuotykis. Todėl mano nuotaika visą laiką buvo gera“, – šypsojosi modelis.
Dirbti pagal specialybę ji ketina tada, kai visko daug į save sugers.
Dar studijų metais rašiusiai apie politiką ir ekonomiką Vestai žurnalistikoje stigo polėkio. Darbas pasirodė ne toks įdomus ir prasmingas, kaip ji tikėjosi.
Indija – ne pirma užsienio šalis, kurioje Vesta gyveno. Keturis mėnesius su seserimi ji praleido Graikijoje. Merginos dirbo viename didžiausių šalies viešbučių. „Pabėgome nuo nemalonios lietuviškos žiemos. Ir ši kelionė įvyko ekspromtu“, – pasakojo modelis.
Vesta – vyriausia iš keturių seserų. Jos tėvų šeimoje iš viso – penki vaikai. „Didelė, darni šeima yra Dievo dovana, didžiausias turtas, kurį galiu turėti“, – sakė mergina.
Ji ir pati norėtų turėti daug vaikų. Žinoma, vėliau, kai pats gyvenimas jai pasiūlys šią dovaną. Dabar Vesta neturi vaikino ir tuo šiek tiek džiaugiasi – niekas jos nelaiko Lietuvoje ir ji gali nevaržoma keliauti.
