Yra trys pagrindiniai reikalavimai kiekvienam būsimam drabužiui, kuriuos užsienio kritikų liaupsinama pirmoji Lietuvos Brunhilda (vienas pagrindinių vaidmenų R. Vagnerio operoje „Valkirija“, - red. past.) išsako dizaineriui: tai patogumas, stilistinis koncertinės programos atitikimas ir kokybė. „Patogumas man – svarbiausias dalykas. Nes scenoje turiu jaustis laisvai, man reikia lengvai įkvėpti oro ar pakelti rankas, todėl drabužis negali varžyti“, - akcentavo N. Kazlaus.
Lapkričio 18 d. Vilniuje, filharmonijoje, vykusiame koncerte, kuriame atlikėja pasirodė su garsiuoju ispanų operos solistu Oscar Marin bei pažėrė populiariausius klasikinės muzikos perlus - dainas, arijas, duetus iš operų, operečių, miuziklų ir sarsuelų (ispaniškų operečių, - red. past.) - Nomeda buvo pasipuošusi naujausia mados namuose sukurta suknele. „Tai jau šventiniai koncertai, todėl rūpinomės, kad ir apranga būtų atitinkama. Nomedos suknelės išskirtinumas – lengvas, elegantiškas siluetas ir pats audinys, kurį dainininkė atsivežė iš Milane atrastos ir jos itin mėgstamos medžiagų krautuvėlės. Suknelė siuvinėta augaliniais motyvais išdėstytomis aplikacijomis ir turi subtilaus, scenai labai tinkančio, žvilgesio“, - sakė naująją Nomedos suknelę kūręs E. Sidaras. Jis pastebėjo, jog nors dainininkė nėra aikštinga klientė, tačiau visuomet žino, ko nori: „O atsiveždama savo audinį suteikia kūrybiniam procesui pirminį impulsą“. Ir dainininkę, ir dizainerį jungia silpnybė natūraliems audiniams, todėl dažniausiai bent jau Nomedos suknių pamušalai būna iš natūralaus šilko, su keliais procentais tamprumo suteikiančio elastano, - taip drabužiai ir nevaržo, ir tampa mielesni dėvėti. „Audinių, drabužių kokybe rūpinamės ypatingai, nes Nomedos suknelės nėra vienkartinės, jos keliauja ne tik per garsiausias pasaulio scenas – lakoniškesnių modelių drabužiais dainininkė pasipuošia ir per vakarėlius“, - pasakojo dizaineris.
Paklausta apie daugeliui moterų būdingą silpnybę naujiems drabužiams dainininkė sakė tokios neturinti: „Iš vienos pusės – gal dėl to, kad tokiems dalykams niekuomet nebūdavo laiko. O iš kitos – kai gali darbe pasipuošti, ir net privalai, nes tokia tavo profesija, po kurio laiko imi labai džiaugtis paprastais laisvalaikio ar net sportiniais drabužiais. Suprantu, kad iš šalies gali atrodyti, kad labai smagu būti visuomet pasipuošus, pasitempus, bet po kurio laiko taip pat atsiranda ir tam tikras su tuo susijęs nuovargis. Ir tada nieko nėra geriau už kokybiškus džinsus“. Beje, N. Kazlaus juokėsi chalatus dėvinti ne tik namuose. „Kai dainuojama operoje iš kelių veiksmų ir kiekviename jų į sceną reikia išeiti su kitais drabužiais, per pertraukas atlikėjai dėvi prabangius chalatus. Manieji – iš šilko, kurį labai mėgstu ir su kuriuo labai gerai jaučiuosi. Turiu jų keletą“, - apie mažai kam žinomus operos užkulisius ir dažniausiai dėvimus „kostiumus“ pasakojo dainininkė.
Ji atkreipė dėmesį, jog apskritai scenos drabužiai dažnam dainininkui Lietuvoje – ne tiek džiaugsmas ir malonumas, kiek didelis galvos skausmas. „Pavyzdžiui, yra tokia nerašyta visame pasaulyje galiojanti taisyklė, kad toje pačioje salėje su tuo pačiu drabužiu antrą kartą koncertuoti negali. Labai gaila, kad ši taisyklė – nerašyta, nes kostiumai, o ypač – moterų, kainuoja didžiulius pinigus ir tai tampa asmeniniu atlikėjos rūpesčiu. Gelbsti tik koncertai ir honorarai svetur, dėl kurių gali sau leisti lipti į sceną žiūrovui kurdamas nuotaiką ir koncertu, ir jam pasipuošęs“, - sakė Nomeda. Ji juokėsi, kad, pavyzdžiui, vyrams, kaip ir jos kolegai O. Marin, su kuriuo jiedu kartu mokėsi pas garsiąją scenos primadoną Montserrat Caballe ir su kuria kartu daugybę kartų dainavo garsiausiose pasaulio scenose, tokių problemų nekyla: „Pakanka turėti gerą kostiumą ar fraką ir jau gali lipti į sceną“.
Beje, būtent O. Marin, daug metų koncertuojantis su N. Kazlaus, pasakė: „Kada nors tavo dėvimi scenos kostiumai atsidurs Metropolitano operos muziejuje. Ir ne tik dėl tavo profesinių pasiekimų, bet ir dėl šiuos drabužius sukūrusių mados namų meistriškumo. Dėl jų idėjos, konstrukcijos, itin kruopštaus atlikimo, rankų darbo šie drabužiai yra meno kūriniai“.
Savo pirmąją scenos suknelę N. Kazlaus jau pažadėjo padovanoti mados žinovui Aleksandrui Vasiljevui.
„Kostiumų klausimais man talkina mados namai „Cantas“, su kuriais bendradarbiaujame jau ne vienerius metus. Jie yra mano rėmėjai ir mados namų vadovei Jolantai Mikalajūnienei bei Egidijui esu be galo dėkinga. Labai vertinu jų profesionalumą“, - kalbėjo atlikėja.
Viso apie 30 scenos kostiumų turinti moteris pastebi, jog kiekvienas drabužis – tai prisiminimų lobynas, su kuriuo keliaujama per skirtinga šalis ir miestus, per gyvenimo tarpsnius. „Pavyzdžiui, Egidijus yra sukūręs scenos drabužį ir itin svarbiu mano asmeninio gyvenimo periodu. Vilniuje vykusiame koncerte, kuriame dalyvavo ir pati M. Caballe ir kuriuo šventėme mudviejų 10 metų bendradarbiavimą scenoje, prieš publiką stojau laukdamasi jau aštuntą mėnesį, tad mados namams teko atsižvelgti į dar vieną itin svarbų niuansą“, - šypsojosi Nomeda.
Dainininkė sakė mados namuose besisiuvanti ne tik scenos bei šventinius, bet ir laisvalaikio drabužius.
