Margaspalvėmis gėlėmis, gracingais žolynais ji išpaišo keletą metrų audinio, o paskui iš jo siuvėja sukurpia kokį nors rūbą.
L.Meškauskaitė labiausiai džiaugėsi, kad kai kurie apdarai krito į akį jos jau suaugusioms dukroms Kristinai ir Akvilei, anūkei Saulei: „Žinau, kad joms bet kas neįtiks, tad tai, kad jau užsisakė nepaleisti iš akiračio kelių suknelių – man maloniai glosto širdį“.
