Nuo vaikystės piešianti autorė tvirtina save atradusi prieš maždaug dešimtmetį. Ji panoro darbuose apžvelgti tai, kas labiausiai jaudina – santykius, žmonijos raidą, skirtingas kultūras, jausmus. G. Ramutytės skiriamasis tapybos technikos bruožas – procese naudojamas gausus dažų bei menkas vandens kiekis.
„Kurdama stengiuosi elgtis kitaip nei įprasta. Pavyzdžiui, gamindama apyrankes viena pirmųjų ėmiau derinti tarpusavyje nesisiejančias detales. Pademonstravau, kad papuošalo dalimi gali tapti ne tik karoliukai ar kristalai, bet ir užtrauktukai, siūlų raizginėliai, virvė“, – pasakojo G.Ramutytė.
Kauno rajone, Garliavoje esančių „Ievos grožio namų“, kuriuose neretai įgyvendina savo kūrybinius sumanymus, prieigose pristatymą surengusi autorė įsitikinusi, kad tokiu neįprastu stiliumi sukurtus darbus mėgsta drąsūs, spontaniški, atviri žmonės.
Todėl netradiciškai mėgstančios besielgti G.Ramutytės parodos atidaryme dalyvavusios viešnios buvo vaišinamos ne vynu ar šampanu, o pienu.
G.Ramutytę įkvėpimas dažniausiai aplanko vasaros vakarais. Tuomet, laiką leisdama gamtoje, ji yra pasirengusi kurti jausmingiausius darbus.
Kiekvienam savo paveikslui ir papuošalui kūrėja būtinai sugalvoja po pavadinimą. Naujausi – „Hera“, „Juodasis dumblas“, „Saulėlydis“.
„Man įdomi kūrinio visuma. Ir tai, kaip jis dera su aplinka. Kaip jungiasi ir vienijasi su kitais objektais. Tai buvo viena iš priežasčių, kodėl parodos atidaryme dalyvavo ir fotografas, ir mauri ritualo meistras“, – sakė G.Ramutytė.
