Likus visai nedaug laiko iki „Chanel“ mados namų kolekcijos peržiūros per Paryžiaus aukštosios mados savaitę, gausaus fotografų būrio dėmesys buvo nukreiptas į mažą šunelį, kurį už pavadėlio laikė britų supermodelis Cara Delevingne (23 m.).
Mados karaliaus Karlo Lagerfeldo mūza atsisėdo, savo glėbyje laikydama šunelį, kuris uodegą vizgino ant nemažus pinigus kainavusio prancūziškojo „Vogue“ vyriausiosios redaktorės Carine Roitfeld švarkelio. Asistentė išnešė keturkojį, ir mados šou prasidėjo.
„Chanel“ kolekcija buvo pristatyta Didžiųjų rūmų salėse, kurios virto nuostabiu skandinaviško stiliaus gamtovaizdžiu su medžiais, krūmais ir tvenkiniu. Erdvėje skraidė mašalų spiečius. Kaip juokavo mados šou svečiai, jis judėjo pagal kolekcijos autoriaus K.Lagerfeldo nurodymus.
Modeliai kojas, apautas platforminiais batais kamštiniu padu, atsargiai statė tarp medinių lentų, kurių tarpuose kyšojo žolė.
Susirinkusiems buvo pristatyti 65 drabužių modeliai, tad nieko nuostabaus, kad žiūrovių dėmesio dažnai pakakdavo tik nuotraukai, – jei dizainerio kūrinys patikdavo. O jei ne, jau laukė kitas.
Gilintis į detales? Tam nėra laiko. Juk vien 7135 modelis – juoda, korsetu paryškinta krūtine, plačiais apsiuvais, gausiai išsiuvinėta perlamutru suknelė – turi daugybę detalių.
Juodas sijonas ir plačios suknelės rankovės puoštos rankomis priklijuotais vabalais, padarytais iš nudažytų kilmingo paukščio plunksnų. Ir ant klubų kabanti išmaniajam telefonui skirta kišenė – puikus juvelyrinis darbas, įskaitant mažutėlaičius perlus, kuriais ji nusagstyta.
Iš šalies žvelgiant, aukštoji mada – keistas, neįprastas verslas. Juk rankomis daugelį dienų siuvamos suknelės po to neparduodamos, tik gaminamos pagal užsakymą.
Jų kaina – labiausiai saugoma „Chanel“, šeimos bendrovės, kurios apyvarta siekia 6–7 milijardus eurų, paslaptis. Kai kuriais vertinimais, pirkėjos už aukštosios mados suknelę pakloja mažiausiai tiek, kiek kainuoja vidutinės klasės automobilis ar kuklus namas, – 200 000 eurų.
Jau seniai sklandė kalbos, kad aukštoji mada – atgyvena, nebederanti prie šiuolaikinio gyvenimo. Bet būtent dabar ši sritis patiria atgimimą. Tad mados ekspertai, pranašavę, kad aukštojo siuvimo meno laikai – jau praeitis, labai apsiriko.
„Yves Saint Laurent“ po 13 metų pertraukos grįžo į aukštąją madą. Jeanas Paulis Gaultier ir dizainerių duetas „Viktor and Rolf“ pranešė, kad ateityje nori kurti tik aukštąją madą ir niekada nebegrįš prie „prât-á-porter“ – dėvimosios mados.
„Chanel“ neįsivaizduojama be aukštosios mados. Gabrielle Coco Chanel anuomet nieko kito ir nekūrė. Visi šių mados namų gaminiai – rankų darbo.
tai neatsiejama nuo tvirtų šio prekės ženklo tradicijų.
„Aukštoji mada – svajonė, kurią siūlome kiekvienai moteriai“, – sako „Chanel“ mados skyriaus vadovas Bruno Pavlovsky.
Šių svajonių įgyvendinimas paklūsta tvirtai nusistovėjusiai eigai, kuri prasideda nuo K.Lagerfeldo eskizų, taip pat jo ranka rašytų ir sunkiai įskaitomų pastabų dėl medžiagų ir ruošinių.
Sijonas, korsetas su paryškinta krūtine, kišenė išmaniajam telefonui – viskas iki detalių pažymėta pirmame 7135 modelio eskize – vabalais išdabintoje suknelėje.
Po to siuvėjos, išsiaiškinusios dėl modeliui tinkamų medžiagų, pagal eskizą sukuria pirmąjį variantą. Dirbtuvės pagamina siuvinėjimo ar elastingų vabzdžių pavyzdžius.
Ir tik kai visa tai gerai įvertina K.Lagerfeldas, ruošiniai atgabenami siuvėjoms, kurių rankdarbiai virsta tikrais meno kūriniais.
Tuomet iš tikrųjų prasideda suknelės kūrimas.
Likus penkioms dienoms iki „Chanel“ mados namų šou, pravartu apsilankyti Pantene, nedideliame miestelyje netoli Paryžiaus. Pro fabriko langus sunkiai prasiskverbia silpna vasario saulė, lyg norėtų sušildyti neoninius apšvietimo vamzdelius.
Darbo diena prasideda apžiūrint porą plokščių perlų, imituojančių tamsų marmurą. Ar jie tikri?
Jaunoji siuvinėtoja tiksliai nežino, bet ši aplinkybė jai nebeatrodo tokia svarbi.
Dūris pirmyn, dūris atgal – milimetro tikslumu prisiuva perlus, vieną ranką laikydama po įtempta medžiaga.
Patalpa primena ramybės oazę, niekas neištaria nė žodžio, – visiškas dėmesys kone juvelyriniam darbui.
Siuvėjų darbo pabaiga minučių tikslumu pažymėta planuose, kurie guli šalia siuvinėjimo rėmų. Bet į juos moterys nežiūri, kruopščiai prisiuva perlus ir blizgučius, nėrinius ir tvidą – taip tvirtai, lyg tai būtų vienas audinys.
Tai, kas iš šalies žvelgiant atrodo kaip papildomas mokinio darbas už bausmę, iš tikrųjų yra pirmoji detalė iš kuriamos aukštosios mados suknelės mozaikos, kurią rankdarbių bendrovė „Lesage“ įterpė į medžiagos ruošinius. Ši įmonė kiekvienais metais išsiuvinėja 60 tonų medžiagų, ne vieną dešimtį kilogramų perlų ir milijonus blizgučių.
„Lesage“ gyvuoja jau 92 metus. Šią bendrovę 2002-aisiais įsigijo „Chanel“, vėliau mados namai dar nusipirko vienuolika tokio profilio ateljė, kurias sujungė į antrinę įmonę „Paraffection“. Šį žingsnį mados pasaulio ekspertai įvertino kaip „Chanel“ meilės prisipažinimą rankų darbui.
Bet ši rankdarbių įmonė kuria retenybes ne tik „Chanel“.
„Kuo daugiau ji kuria, tuo kūrybingesnė gali būti“, – sako „Chanel“ mados skyriaus vadovas B.Pavlovsky.
Prieš keletą metų penkios iš dvylikos ateljė iš ankštų Paryžiaus dirbtuvių persikėlė į loftą Pantene, taip pat ir plunksnų dirbtuvė „Lemarie“.
Vienoje ateljė patalpų jauna moteris pincetu klijavo elastingus vabalus ir vorus ant organzos – 7135 modelio.
Plunksnas, tarp jų stručių, emu ir gulbių, kurias „Chanel“ gauna iš specializuotų fermų, paruošia darbuotojai. Net plaukuotos vorų kojos pagamintos iš plunksnų.
Po dviejų dienų vabalais apklijuota organza, beveik virtusi platėjančiu į apačią sijonu, gulėjo Kambono gatvėje esančioje siuvimo ateljė, – vaizdingai sakant, mados namų „Chanel“ širdies skilvelyje.
Iki mados šou dar liko 68 valandos.
Ateljė vadovė – šviesiaplaukė 32-ejų Olivia, atsakinga už vieną iš keturių „Chanel“ aukštosios mados ateljė. Jai paklūsta 25 darbuotojos ir šešios pagalbininkės, 120 siuvėjų atsakingos už dvi mados kolekcijas pavasarį ir rudenį.
Likusį laiką komanda rūpinasi sutartimis, kiekviena „Chanel“ klientė turi tris pamatavimus. Jei pageidauja, siuvėjos vyksta pas ją.
Ant stalų guli nebaigti korsetai ir rankovė, viena suknelė čeža kaip lapuočių miškas. Nieko keista: pastarasis „Chanel“ mados šou rėmėsi gamtosaugos idėjomis, ir dėl to laminuotos, smulkiai supjaustytos medinės lentelės tarsi žuvų žvyneliai buvo prisiūti ant medžiagos.
Iš reprodukcijos, kabančios ant sienos, į savo pagalbininkes žvelgė K.Lagerfeldas. Kartą per dieną jis užsuka ir pats.
