Danguolės Žukauskienės rankinių kolekcija: 250 modelių

Daugiau nei 250 rankinių – po vienu stogu. Rokiškio rajone esančio Kriaunų istorijos muziejaus vedėja Danguolė Žukauskienė (57 m.), pradėjusi domėtis šiuo aksesuaru, tikino, kad išeiti iš namų be rankinės – kaip būti nuogai.

Įspūdingą kolekciją sudaro net keli šimtai rankinių.
Įspūdingą kolekciją sudaro net keli šimtai rankinių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Muziejuje – daug įdomių rankinių egzempliorių.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Aug 14, 2016, 10:22 AM, atnaujinta May 16, 2017, 12:12 AM

Kai 1987 metais nutarta įkurti muziejų, buvo įteikti tik raktai. Dabar daugelis lankytojų nustemba, kaip kaime gali būti toks turtingas muziejus, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.

Stebina gausi liturginių drabužių kolekcija. O kai kuriems technikos įrenginiams jau per 100 metų, pavyzdžiui, kopūstų pjaustymo, sėmenų aliejaus spaudimo įrenginiams, kojomis minamoms kalvio dumplėms, rankiniam vilnų karštuvui.

Paraginti neišmesti, bet perduoti muziejui ir senas rankines, Kriaunų apylinkių žmonės neliko abejingi. Juk rankinė – vienas svarbiausių moters aksesuarų, galinčių neatpažįstamai pakeisti įvaizdį.

„Mada nuolat keičiasi, sukasi ratu, dabar moterys vėl nešioja tokias rankines, kurios primena Smetonos laikus“, – aiškino kolekcijos sumanytoja D.Žukauskienė.

Viskas prasidėjo nuo raudonos rankinės, kurią muziejaus vedėjos dėdienė Ona Žukauskienė įsigijo apie 1935–1936 metus. Ši rankinė pirmoji atsidūrė muziejuje. Vėliau direktorė paaukojo muziejui ir savo anytos rankinę.

Prieškario Lietuvoje moterys stengėsi neatsilikti nuo mados, kurią diktavo Europa. Rankinių būta įvairių modelių, geometrinių formų, net panašių į cigarą ar sumuštinį. „To meto nuotraukos rodo, kad net kaimo merginos nešiodavo rankines“, – teigė D.Žukauskienė.

Manoma, kad lietuvės moterys, o gal ir jų sutuoktiniai atsiveždavo ar atsisiųsdavo rankinių iš Vokietijos, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ar Italijos. Kai kurių rankinių pamušalas taip susidėvėjęs, kad sunyko gamintojų užrašai.

Vienas D.Žukauskienės kaimynas išsaugojo rankinę iš Pirmojo pasaulinio karo metų. Jo senelei ją padovanojo vokiečių karininkas, į Kriaunas paskirtas komendantu. Tikriausiai šis vokietis buvo pamilęs lietuvę, nes namuose rasta ir to meto saldainių dėžučių.

Muziejui dovanojęs 1928 metais pagamintą indaują vienas vyras atnešė ir savo senelės tautodailininkės, poetės Anelės Ališauskienės rankinę. Šią piniginės formos stilingą rankinę puošia blizgantys bumbulai, viduje yra keli užsegtukai.

Rankinės atkeliavo iš įvairių laikotarpių, pavyzdžiui, etnografinės yra pintos iš šiaudų, vytelių arba pagamintos iš faneros. Pastarosios primena tuos laikus, kai rekrūtai ilgam atsisveikindavo su gimtine. XIX amžiaus rekrūto skrynia priklausė vyrui, kuris išeidamas tarnauti į caro armiją pasiėmė savo mantą. Tai – seniausias eksponatas.

Dar pusšimtis rankinių pagaminta nuo XX amžiaus pradžios iki ketvirtojo dešimtmečio.

Didžiąją dalį kolekcijos sudaro rankinės iš sovietinių laikų. Šis laikotarpis išskirtinis tuo, kad rankinėms pradėtos naudoti sintetinės medžiagos. Dar vykstant Antrajam pasauliniam karui pramonininkai natūralias medžiagas keitė dirbtinėmis. Pavyzdžiui, kelioninį odinį lagaminą keitė kartoninis, kuris būdavo kaustomas geležimi.

Lietuvos vyrai nebuvo tokie išrankūs, todėl išliko kur kas mažiau vyriškų rankinių. Jie nešiodavosi diplomatus, planšetes, lagaminėlius, vadinamuosius sakvojažus, paplitusius Lietuvoje XX amžiaus antrojoje pusėje.

Moterims skirtos rankinės pasižymėjo subtilumu, pavyzdžiui, 1975 metais Vilniaus dailės kombinate pagaminta odinė rankinė pagražinta reljefiniais piešiniais.

Yra rankinių, kurios į Kriaunas atkeliavo sovietmečiu iš JAV ar Vokietijos. Jas siuntė karo audrų nublokšti žmonės savo giminaičiams.

Mėgo kriaunietės atsivežti rankinių net iš Užkaukazės – Gruzijos, Armėnijos ar Azerbaidžano, kur lankydavosi su turistų grupėmis.

Šioms rankinėms taip pat daugiau nei pusšimtis metų. Bet muziejus neturi duomenų apie tai, ar rankines mokėjo gerai gaminti ir kitų buvusių respublikų meistrai, nes dažniausiai prie pamušalo prisiūtoje etiketėje būdavo nurodyta „Pagaminta SSRS“.

Daug dėmesio kolekcijoje skirta ir rezginėms, tinkleliams, kuriuose būdavo nešami maisto produktai.

Kai tautodailininkė Irena Felomena Juškienė leido knygą „Nuo pintinės iki rankinės“, kurioje aprašytos Lietuvoje moterų pamėgtos dėklės, rezginės, rankinės, piniginės, ji buvo iliustruota ir Kriaunų muziejaus rankinėmis.

Prieš keletą metų šiame muziejuje buvo pradėta rengti edukacinė programa „Rankinės istorija“, kurioje pasakojama net apie tai, ką nešiojo Egipto moterys, kaip keitėsi žmonių įpročiai, kas paskatino kurti rankines.

Kadangi pirmosios rankinės atsirado iš maišelių, lankytojai gali pasisiūti maišelių dovanoms, vaistažolėms ar smulkmenoms susidėti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kaip A. Armonaitė ir E. Gentvilas vienas kitam pamokslavo