Arnoldas juokiasi, kad kol kas modelių agentūroms Barselonoje jis – naujas veidas, kurį dar reikia reklamuoti ir pristatyti rinkai. Aplanko su savo nuotraukomis, kurį modeliai nešasi į atrankas, lietuvis dar neturi, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.
Tačiau laukdamas fotosesijų su skirtingais fotografais savo nuotraukų aplankui A.Šmitas nesėdi sudėjęs rankų. Drąsus ir net kartais įžūliu pavadinamas lietuvis deda tvirtus modelio darbo pamatus: keliauja į atrankas, jau nusifilmavo keliose reklamose. Viena jų – automobilio „Citroën“ reklaminis klipas Prancūzijos rinkai. Jis laukia darbo per mados namų „Carolina Herrera“ reklamos kampaniją Ispanijos rinkai, pristato ispanų dizainerių kolekcijas ir „Prada“ kostiumus išskirtiniams klientams.
Visai neseniai Arnoldas dalyvavo ir garsių mados namų „Yves Saint Laurent“ atrankoje reklamuoti naujus kvepalus. Į šią vietą pretendavo šimtai modelių iš Ispanijos ir Prancūzijos.
„Galutiniai rezultatai dar nepaskelbti, bet esu vienas iš dviejų pagrindinių kandidatų filmuotis garsaus dizainerio kvepalų reklamoje. Žinau, kad kitas kandidatas yra iš Prancūzijos.
Turėtų būti pasirinktas vienas iš mūsų. Net jei pasirinks ne mane, vertinu šią patirtį kaip sėkmę – esu pastebėtas „Yves Saint Laurent“ komandos“, – pasakojo pirmuosius žingsnius mados pasaulyje žengiantis lietuvis.
Arnoldas laukia ir garsaus ispanų fotografo Igorio Vorobey, dirbančio ir žurnale „Vogue“, projekto, kuriam jo kandidatūra jau patvirtinta. Neseniai fotomenininkas pristatė savo pirmąjį mados fotožurnalą, kuris bus leidžiamas kiekvieną mėnesį.
Per šventinį vakarėlį svečiams buvo pristatyta 10 modelių, kurie papuoš kitą šio žurnalo numerį, – A.Šmitas buvo tarp jų.
Vis dėlto Arnoldas vis dar sutrinka pavadintas modeliu. Sau jis pirmiausia žurnalistas, baigęs šios specialybės magistro studijas ir ne vienus metus dirbęs televizijose. Abi profesijos jam prie širdies.
„Modelio darbas man labiau pomėgis, o šiandien – ir pragyvenimo šaltinis. Tai naujas mano gyvenimo etapas, kuris vyksta, žinoma, ne be priežasties. Viskas mano gyvenime yra planuota“, – šypsojosi lietuvis.
Vaikinas pamena, kaip piktindavosi, kai kas nors paklausdavo, ar jis – ne modelis, mat visada buvo liesas, aukštas ir išvaizdus. Būtent dėl šių savybių pasiūlymų tapti modeliu girdėjo ne kartą.
Kartą, būdamas 19-os, net buvo susigundęs išmėginti šį darbą. Draugės priverstas atliko eksperimentą – išsiuntė savo nuotraukas kelioms modelių agentūroms užsienyje ir netrukus rankose laikė pasiūlymą pasirašyti sutartį su viena Prancūzijos agentūra.
„Tačiau tuo metu turėjau kitų planų. Buvau ką tik pradėjęs studijuoti, man buvo svarbu įgyti išsilavinimą, todėl atsisakiau“, – pasakojo jis.
Smalsumo vedamas A.Šmitas buvo atsidūręs ir lietuviškajame festivalyje „Mados infekcija“ – eidamas po paskaitų namo pamatė minią jaunuolių, besibūriuojančių prie Šiuolaikinio meno centro, kur vyko modelių atranka, ir pats atsistojo į tą eilę.
„Vien iš smalsumo tuomet užsiregistravau į atranką, nors jokiai modelių agentūrai nepriklausiau. Pralaukiau gal kelias valandas, pražingsniavau numatyta linija priešais visus dizainerius ir laukiau rezultatų.
Išgirdau savo pavardę. Mane atsirinko trys dizaineriai. Du užsieniečiai ir vienas lietuvis – Vitalis Čepkauskas. Pasirinkau lietuvį. Po kelių dienų repeticijų jau žingsniavau „Mados infekcijos“ podiumu! Neturėjau jokios patirties, net įsivaizdavimo, kaip reikia vaikščioti, bet manimi pasitikėjo, ir tai vertinu“, – prisimena Arnoldas.
Tuomet didžiausią šoką jam sukėlė tai, kad podiumu turėjo žengti be akinių, kuriuos visada nešiodavo, o kontaktinių lęšių nebuvo pasiėmęs. Tačiau toks šaltas dušas jį tik užgrūdino.
Paskui vaikinas pasuko į televizijos žurnalistiką – dirbo ir pramoginėse, ir žinių laidose. Įsisukęs į mėgstamą darbą jis net pamiršo, kad kadaise buvo vienos dienos modelis.
„Džiaugiuosi, kad turėjau galimybę prisiliesti prie įvairaus žanro laidų, tai mane išugdė. Išmokau daug naudingų pamokų. Skirtinga patirtis leido tobulėti. Vis dar tobulinu save“, – pasakojo A.Šmitas.
Be mėgstamo darbo, vaikinas turi ne mažiau puoselėjamą pomėgį – keliones. Jį pažįstantys žino – vienoje vietoje jis nenustygsta. Ne vienas draugas jį jau vadina pasaulio piliečiu, mat Lietuvoje jau kurį laiką Arnoldą galima sutikti labai retai.
Prieš kelerius metus jis nusprendė, kad nori mokytis ispanų kalbos. Tačiau Europa jam pasirodė ne tokia įdomi studijoms kaip tolimoji Dominikos Respublika. Tad dirbdamas „Lietuvos ryto" televizijoje jis visus metus kruopščiai taupė ir tyliai kurpė planus. Tik pabaigęs darbo televizijoje sezoną darbdaviams prasitarė, kad kitąmet darbe jo nelauktų.
Išvykęs į 6 mėnesių ispanų kalbos kursus Arnoldas Dominikoje praleido beveik metus. Per tą laiką spėjo ne tik mokytis, bet ir prisiminti modelio darbą – per Dominikos mados savaitę pristatė vieno vietos dizainerio kolekciją. Taip prasidėjo A.Šmito, kaip šiandien pasakytų jo tėvai, blaškymasis po pasaulį.
„Viskas apvirto aukštyn kojomis praėjusiais metais, kai gyvenau Niujorke. Ten su draugais dalyvavau labdaros centro „Lower East Side Girls Club“, skirto mergaičių laisvalaikio pomėgiams ugdyti, atidaryme.
Šio centro pagrindinės rėmėjos – garsus visame pasaulyje amerikiečių modelis, televizijos laidų vedėja, projekto „America’s Next Top Model“ autorė Tyra Banks ir Holivudo žvaigždė aktorė Rosario Dawson.
Būtent R.Dawson, kai su ja ten susipažinome, manęs paklausė, ar aš modelis. Ji man pasiūlė nueiti į kelias atrankas ir pabandyti. Juk Niujorkas alsuoja mada!“ – apie gyvenimą pakeitusią pažintį pasakojo lietuvis.
Atvykęs į atranką Arnoldas susipažino su vienos Barselonoje įsikūrusios agentūros agentais. Net neturėdamas nuotraukų albumo po kelių dienų jis jau gavo laišką su pasiūlymu bendradarbiauti ir pasirašyti ilgalaikę sutartį.
„Tik grįžęs į Lietuvą jiems atsakiau teigiamai. Nusprendžiau pabandyti įsisukti į šį verslą, nes ši veikla įdomi ir artima man. Noriu pabūti kitoje barikadų pusėje ir dėl savo ateities planų. Bet apie tai kol kas anksti kalbėti“, – šypsojosi Arnoldas.
Arnoldas juokiasi modelių pasaulyje pavadintas senuku. Juk jam jau 28-eri, o šiame darbe amžiaus cenzas labai ryškus. Tačiau dabar jis save – toli gražu ne septyniolikametį – vadina smagia išimtimi.
„Tikriausiai dėl to, kad atrodau kur kas jaunesnis, turiu dėkoti genams ir sveikam gyvenimo būdui. Daugelis mano, kad man 22–23 metai. Ir mano agentai negalėjo patikėti mano tikruoju amžiumi.
Mano sutartyje dėl amžiaus atsirado papildomas punktas – griežtai negaliu sakyti tikrojo savo amžiaus užsakovams. Taip elgiamasi dėl to, kad agentai galėtų siųsti mane į įvairaus amžiaus grupių modelių atrankas“, – šypsojosi A.Šmitas.
Agentai iš Arnoldo tikisi – ir tai įtraukta į sutartį – kad jis priaugs kelis kilogramus, tačiau jokiu būdu neaugins raumenų. Mat aukštosios mados modeliai – ne raumenų kalnai, o tvirtu lieknu kūnu besididžiuojantys vaikinai.
Užkliuvo darbdaviams ir lietuvio vardas bei pavardė – užsieniečiui jie sunkiai ištariami. Tačiau Arnoldas griežtas – „š“ raidė pavardėje jam būtina. Todėl būsimieji jo gerbėjai socialiniuose tinkluose greičiausiai išvys modelio Arnoldo Schmito profilį.
Barseloną Arnoldas vadina tarpine stotele ir neplanuoja, kiek laiko čia gyvens. Jo planuose – Jungtinės Amerikos Valstijos. Ir tikrai ne dėl to, kad kai kam tai svajonių šalis. Ten gyvenęs Arnoldas juokiasi, kad iki svajonės ten dar labai toli, tačiau pripažįsta, jog galimybės už Atlanto kur kas didesnės.
„Vis dėlto norint atsidurti Niujorke neužtenka vien spragtelėti pirštais. Jų imigracijos sistema nėra paprasta, o apeiti įstatymus ir gyventi nelegaliai – o tai ten labai populiaru – tikrai ne man. Tad kol bandau įgyvendinti savo planus dėl Niujorko, gyvenu Barselonoje. Čia pasirašiau sutartį metams su viena modelių agentūra“, – sakė vaikinas.
Barselona – nuostabus daugiakultūris miestas, į kurį visada norisi sugrįžti. Ką jau kalbėti apie tai, kad čia visus metus lepina puikūs orai, nuostabus maistas.
„Čia gyventi daug paprasčiau, žmonės labiau atsipalaidavę, mažiau streso. Viskas daroma paskutinę minutę! Tai man kartais nepriimtina. Barselonoje reikia išmokti gyventi pagal katalonišką ritmą – jie laikosi visų savo tradicijų ir taisyklių.
Pavyzdžiui, jei susitikimas suplanuotas vidurdienį, į jį reikia atvykti lygiai 12 val. arba vėliau. Atvykęs anksčiau visada sulauksi priekaištų, kad dar ne laikas ir nepažįsti laikrodžio“, – juokėsi A.Šmitas.
