Šio vyruko, taip ir nebaigusio Harvardo, pristatyti nereikia – patobulinęs universiteto studentų pažinčių tinklą, jis net nepakeitė jo pavadinimo, bet tapo šiuolaikinio interneto valdovu.
Paleidęs „Facebook“ tiesiai iš bendrabučio kambario, jau 2007 m. dvidešimt trejų metų vaikinas tapo milijardieriumi. Diplomo neturi, užtat šiuo metu turi 38,6 mlrd. dolerių.
Kartu „Facebook“ kūręs Dustinas Moskovitzas mokslus irgi metė. Šiuo metu vadovauja bendradarbiavimo programinę įrangą kuriančiai kompanijai „Asana“ ir valdo 9 mlrd. dolerių turtą.
Jackas Dorsey
Jis mokslus beveik baigė. Iš pradžių mokęsis Misūrio mokslų ir technologijos universitete, po to perėjo į Niujorko universitetą ir mokslus metė iki diplomo likus vienam semestrui.
Matyt, pritrūko kantrybės. Šiaip ar taip, o jo kompanija, kurios reikalai ir sutrukdė gauti išsilavinimą, labiausiai propaguoja lakoniškumą. 2006 m., prieš pat savo trisdešimtmetį, J.Dorsey įkūrė trumpųjų žinučių socialinį tinklą „Twitter“.
Dabar, būdamas jau 38 metų, jis turi 2,2 mlrd. dolerių, valdo mokėjimų kompaniją „Square“ ir vėl grįžo į „Twitter“ generalinio direktoriaus pareigas. Beje, kitas „Twitter“ pradininkas, Evanas Williamas, taip pat nebaigė Nebraskos universiteto. Dabar vadovauja tinklaraščių platformai „Medium“ ir valdo 1,8 mlrd. dolerių turtą.
Evanas Spiegelis
Trejus metus pasimokęs Stanfordo universitete, metė jį tą pačią akimirką, kai suprato sukūręs kai ką pelningo. O juk savo „išnykstančių“ nuotraukų dalijimosi programėlę „Snapchat“ jis sukūrė būtent bendramoksliams.
2014 m. tėvo name tebegyvenantis 23 metų vyrukas vadovavo kompanijai, už kurią „Facebook“ siūlė 3 mlrd. dolerių. E.Spiegelis parduoti atsisakė.
2015 m. „Snapchat“ įvertinta 16 mlrd. dolerių, o Evanas vis dar valdo beveik ketvirtį jos akcijų.
Aaronas Levie
Savo būsimą verslą jis irgi pradėjo kaip mokslo projektą mokydamasis Pietų Kalifornijos universitete. 2005 m. su draugu Dylanu Smithu sukūrė debesies laikmeną „Box“. Nutaręs, kad tai projektas, kuriam verta skirti gyvenimą, metė mokslus ir įkūrė kompaniją.
Gavusi finansavimą iš Marko Cubano (legendinis investuotojas, kadaise įkūręs vieną pirmųjų turinio transliavimo internetu paslaugų „Broadcast.com“) pradedančioji kompanija „Box“ nesustabdomai augo ir 2014 m. šios paslaugos vertė siekė 2 mlrd. dolerių.
Davidas Karpas
Kiti metė aukštąją? Niekai! „Tumblr“ įkūrėjas D.Karpas nebaigė vidurinės. Metus pasimokęs Bronkso (Niujorkas, JAV) gimnazijoje ją metė ir mokslus tęsė namie. Tiesa, irgi nelabai uoliai.
Kur kas uoliau genialiu laikomas vaikas domėjosi internete augančiais verslais. Būdamas šešiolikos gavo darbą populiariame tėvų forume „UrbanBaby“.
Kai 2006 m. kompanija „CBS Interactive“ tą portalą nupirko, D.Karpas pasiėmė savo dalį ir netrukus įkūrė tinklaraščių tinklą „Tumblr“.
Šešerius metus jį paauginęs, 2013 m. pardavė „Yahoo“ už 1,1 mlrd. dolerių. Dabar 29 metų milijardierius toliau dirba „Tumblr“ generaliniu direktoriumi.
Išvada – mokytis būtina
Dar galėtume paminėti tokius bemokslius gigantus kaip „Oracle“ įkūrėjas Larry Ellisonas, kuris metė Čikagos universitetą, „Apple“ įkūrėjas Steve’as Jobsas, kuris metė Reedo koledžą, „Microsoft“ įkūrėjas Billas Gatesas, kuris taip ir nebaigė Harvardo... Bet jų istorijos puikiai visiems žinomos, tad svarbiau išsiaiškinti, ko visos šios istorijos moko?
O tai labai paprasta. Jos aiškiai parodo – jei nori ko nors pasiekti, mokytis aukštojoje mokykloje būtina.
Faktiškai visi šie žmonės savo stulbinamą karjerą pradėjo būtent mokydamiesi universitetuose ir būtent tai tapo pagrindiniu akstinu kurti verslą. O nebaigė mokslų jie tik dėl to, kad uždirbus milijardą nebebuvo nei laiko, nei tikslo gauti inžinieriaus ar vadybininko darbą garantuojančio diplomo.
Ir nesvarbu, kad pastabos apie mokslo įstaigų kuriamą per mažą pridėtinę vertę yra pagrįstos.
Juk universitete svarbiausia netgi ne paskaitos ir per jas suteikiamos žinios, o bendravimas su protingais ir mąstančiais žmonėmis, diskusijos ir naujos idėjos.
Juk taip jau yra, kad pinigus krauna tik geriausios idėjos, kurias kas nors profesionaliai įgyvendina.
Idėjų kyla ten, kur daug šviesių galvų. O tie, kurie diplomus numeta į šalį, nes žuvis doroti pelningiau, tiesiog nesuprato, kas svarbiausia mokantis, ir nepagrįstai tikėjo, kad kur nors kas nors gali jiems į galvą sukišti sėkmę.
To, deja, nesugeba jokia mokslo įstaiga.
JAV vyriausybė miestelį supančią teritoriją paskelbė elektromagnetinės tylos zona
Pats baigęs bakalauro ir teisės daktaro studijas Stanfordo universitete „Pay Pal“ įkūrėjas Peteris Thielas skeptiškai žiūri į tai, ką už savo pinigus iš aukštojo mokslo įstaigos gauna šiuolaikinis studentas.
„Pažvelkime matematiškai. Apie 70 proc. JAV aukštojo mokslo įstaigų nesuteikia žmogui pakankamos teigiamos grąžos už jo investicijas. Net patys geriausi universitetai. Taip, juos baigęs žmonės gauna tam tikrą teigiamą naudą, tačiau užduokime klausimą kitaip – ko būtų pasiekę jų studentai, jei tos mokslo įstaigos nebūtų lankę?
Man kyla įtarimas, kad universitetai tiesiog gerai geba atsirinkti talentingiausius, o ne sukuria kokią nors vertę“, – sakė jis duodamas interviu „The National Review“.
Šią jo poziciją nesunku paneigti – šiaip ar taip, o inžinerinių žinių net protingiausias žmogus be mokslo neturės. Tačiau kodėl tada tiek bemokslių, kurie pirmąjį milijardą uždirbo nesulaukę trisdešimties?
