Vyras kuklus ir tikrai nesiruošia maudytis populiarumo spinduliuose. Saulius anksčiau dirbo metalo gamyboje ir tik laisvalaikiu į rankas paimdavo pieštuką, kad atsipalaiduotų. Tačiau kai prieš dvejus metus pamatė vaizdo įrašą internete, kuriame rodoma, kaip galvoje kylančias mintis galima perkelti į gatvę, menininkas tuo taip susižavėjo, kad nė negalvodamas metė darbą ir pradėjo kurti tai, kas miela širdžiai.
Vieniems šie kūriniai praskaidrina dieną, o kitiems netgi sukelia baimę, nes jie tokie tikroviški, kad retą palieka abejingą ir retas patiki, jog tai piešinys, o ne tiesiog graži nuotrauka.
Miesto gatvės viduryje atsiveria bedugnė, rodos, į kitą, pasakų, pasaulį. Ramiai plaukioja gulbės, o štai pūpso skrynia, pilna auksinių monetų. Tokie pasakas primenantys kūriniai jau puikuojasi Vilniuje – Vingio parke, Visagine – netoli viešosios bibliotekos, šalia dviračių tako Jonavoje, Juodkrantės prieplaukoje, užsienyje – Latvijoje (Rygoje), Rusijoje (Saratovo piešinių galerijoje).
Kaip pavyksta tai sukurti? Juk tokiems piešiniams reikia vaizduotės! Anot Sauliaus, geriau žinomo kaip Saulius Art, ir vaizduotės neužtenka. Tam reikia didelės kantrybės ir noro.
„Visada esu kupinas paskatų! Piešdamas net nepastebiu, kaip greitai prabėga diena“, – šypsojosi menininkas.
Panašius piešinius Saulius buvo piešęs ir anksčiau, tik ant balto popieriaus, todėl jam norėjosi save išreikšti ten, kur neįprasta.
„Sakyčiau, noras buvo net per didelis! Man tik reikėjo atitinkamų piešimo priemonių. Kaip šiandien pamenu, išsiprašiau vienos laisvos dienos iš darbo ir piešiau šalia Šilalės mokyklos didelį monstrą, lendantį iš šulinio. Tas darbas vėliau sukėlė gana daug diskusijų“, – pasakojo S.Gudelevičius.
Piešiniu skundėsi mokyklos valdžia, tėvai, neva jis baugina vaikus. Reikalauta jį pašalinti.
„Žinoma, atsisakiau, tačiau tuomet dar piešiau ne specialiais dažais ir kūrinį nuplovė lietus. Bet tuo pat metu sulaukiau daug paramos ir pasiūlymų piešti kituose miestuose“, – sakė vyras.
Dažniausiai Sauliaus piešiniai – dideli: trijų metrų pločio ir devynių ilgio, kad atrodytų kuo tikroviškiau. O idėjai įgyvendinti Saulius aukoja apie dešimt valandų per dieną. Jo mūzos – šeima, žmonės, kurie juo tiki, mėgsta jo kūrybą, o labiausiai įkvepia olandų menininkas Leonas Keeras, į kurio darbus galėtų žiūrėti ištisas valandas.
Tokie piešiniai pačiam autoriui – ne tik geriausias būdas atsipalaiduoti, bet ir vienintelis pragyvenimo šaltinis. Atsiradus akimirkai, kai nepiešia, Saulius būtinai domisi kitokiomis piešimo technikomis.
O jei kiti mano, kad tai lengva, menininkas atkerta – nėra jokio lengvo darbo. Jis ir piešdamas susiduria su sunkumais: blogu grindiniu, nelygiomis plytelėmis, stipriu vėju, karščiu ar lietumi.
„Ištisas valandas dirbu pritūpęs. Nors proceso metu pavargstu fiziškai, vis dėlto širdis džiaugiasi. Iš pradžių reikia nubraižyti linijas ir tarp jų orientuotis – visa tai labai trukdo. Vėliau viskas auga kaip ant mielių.
Man patinka, kad žmonės supranta, jog tai nėra lengvas darbas. Jiems įdomu tai, ką darau. Tai pats geriausias įrodymas, kad einu teisingu keliu“, – šypsojosi menininkas.
