Dabar Ievai ir Rolandui aišku, kada reikia keltis, valgyti, kada juodu nori į lauką, žaisti, miegoti ar žiūrėti filmukus. Visa tai R.Mackevičius apibūdina kaip smagų laikotarpį, kai jie džiaugiasi sūnumi ir galimybe jam suteikti, ko tik jis trokšta.
„Nėra nieko geriau, negu kai ateina sūnus, duoda saldų ir šlapią bučinį ragindamas keltis ir pradėti dieną kartu su juo. Arba grįžtu iš darbo, ir prieš akis stovi vaikas. Jis nustemba, apsidžiaugia ir atbėga apsikabinti lyg ką tik būčiau grįžęs iš tolimos kelionės. Tie, kurie neturi vaikų, šį jausmą dar patirs, o kurie turi, mane supranta“, – pasakojo R.Mackevičius.
Rolandą drąsiai galima vadinti svajonių tėvu. Nuo mažens svajojęs tapti vaikų darželio auklėtoju, štai pagaliau gali auklėti svarbiausią žmogų gyvenime – sūnų. Vyras jau seniai troško vaikų, todėl šis momentas buvo ilgai lauktas.
Paties Rolando tėvai – kaip ir visi, sūnui norėjo tik gero. Todėl mintis, jog sūnus norėtų būti darželio auklėtoju, tėvams buvo gana keista ir nelabai priimtina. Vyras jų pageidavimu krimto sunkias teisės studijas ir, kaip pats sako, pareigą atliko. Tačiau dabar Rolandas pats – tėvas ir kartu su kolega, radijo ir laidų vedėju Jonu Nainiu planuoja įsteigti vaikų stovyklą.
„Mes matome, kad su vaikais įprastose stovyklose nelabai įdomiai užsiimama ir pramogos nėra linksmos. O mes turime sugalvoję smagios veiklos – vaikai tobulėtų, sužinotų plačiau apie profesijas: juk galima būti ne tik policininku, gaisrininku, vadybininku ar teisininku“, – apie ateities planus užsiminė R.Mackevičius.
O kaip vyras auklėja savo sūnų? Atsargiai! Juodu su Ieva nekelia balso, o namie nebūna jokių, net simbolinių bausmių. Rolandas šventai tiki, kad vaiką reikia supažindinti su gyvenimu, kalbėtis, atkreipti jo dėmesį. Kol kas su sūnumi daugiausia laiko praleidžia Ieva. Rolandas nė neabejoja, kad ji – griežta, tačiau kai tik reikia pakeisti balso toną ir griežčiau su vaiku pakalbėti, žmona kreipiasi į vyrą.
„Sūnus dar nepilnametis (Šypsosi.), todėl abu derinamės prie jo. Pavyzdžiui, jei esame užsiėmę, dirbame ar tvarkomės, priėjus vaikui, visada jam skiriame dėmesį, pabendraujame, stebimės ir vedami jo apžiūrime norimus daiktus ar žaislus. Visa tai tam, kad vaikas niekada nevengtų bendrauti, pasakotųsi, ateitų pas mus, kad jaustų, jog jis – labai reikalingas mums. Esu girdėjęs labai gerą posakį, kad vaikus reikia išmokyti plaukti, o ne aptverti baseiną. Todėl mūsų šeimoje įmanoma viskas“, – pasakojo radijo ir laidų vedėjas.
Seneliai Motiejui perka žaislus, saldumynus, drabužius, o Rolandas su Ieva stengiasi, kad namie netrūktų dėmesio ir nebūtų saldumynų, mat tada vaikas valgys tik juos.
„Aš pažįstu daug vaikų, kurie mėgsta maitintis vien saldumynais, tačiau, ačiū Dievui, Motiejus mėgsta tik košę ir mėsą. Jam patinka grikiai su avokadais ar ryžiai su bananais. Mes jį lepiname ne saldumynais ar žaislais, o įdomia veikla. Pavyzdžiui, kartu mokomės važiuoti paspirtuku. Jam tai labai patinka!“ – sakė vyras.
Rolandas nenorėtų, kad Motiejus sektų jo pėdomis. Žinomas vyras sunkiai dirba daug darbų, todėl jo didžiausias noras – kad sūnus turėtų vieną darbą ir tikslą, kurio kantriai siektų.
„Man visada smagu, kai vaikai tampa puikiais sportininkais, juk Lietuvoje turime puikių pavyzdžių: plaukikė Rūta Meilutytė, tenisininkas Ričardas Berankis. Sūnus auga didelis ir stiprus, todėl namie juokaujame, kad jis – būsima olimpinio disko metiko Virgilijaus Aleknos pamaina“, – šypsojosi radijo ir televizijos laidų vedėjas.
Panašumų tarp Rolando ir Motiejaus įžvelgia ne vienas. Abu vyrai turi panašius automobilius, dažnai vilki panašiais drabužiais. Rodos, sūnus – mažoji R.Mackevičiaus kopija.
„Tik liūdniausia (Juokiasi.), kad Motiejaus ausytės tokios pat kaip mano. Aš vis juokauju, kad blogai laikysis ausinės. Beje, atrodo, kad jis smalsus. Man taip pat viskas įdomu – nesvarbu, ar tai nauja, ar sena, jei mane daiktas, naujiena nors kažkiek sudomino, domiuosi plačiau. Taip pat ir sūnus, kuris nenustygsta vietoje. Kiti štai atsisėda ant kilimo ir gali visą dieną dėlioti kaladėles. O mūsų direktorius aktyvus: viską paragauja, pauosto, išsiaiškina, parodo. Tai labai smagu, todėl tikiuosi, kad ši savybė išliks ir toliau“, – sakė Rolandas.
Jam įdomu stebėti, kaip Motiejus pradeda pažinti pasaulį. Rolandas nesupranta žmonių, kurie skundžiasi, kad dėl vaiko neišsimiegojo ar mažasis namie ką nors sudaužė. Anot vyro, visada ir visur galima įžvelgti minusų, tačiau reikia mokėti žvelgti į viską teigiamai.
„Vieni žmonės vaiko atėjimui būna labiau pasirengę ir tai jiems nekelia jokių rūpesčių, o kitiems – atvirkščiai. Tačiau viskas priklauso nuo nusiteikimo. Tėvai turi būti tarsi atrama, vaiko šešėlis, kuris jam bet kuriuo metu padėtų.
Man vaiko priežiūra kelia vien teigiamas emocijas. Gal jeigu jis sudaužė kompiuterį, tai jo ir nereikėjo?“ – juokėsi R.Mackevičius.
Laimingi tėvai planuoja ir antrą vaikelį, o vyras prisipažino, kad norėtų dukters. Rolando tėvas turi du brolius ir jauniausią seserį, todėl puikiai žino, kad moteriška lytis – švelnesnė, o užaugusi tampa tėčio dukrele.
„Pažiūrėsime, kaip seksis. Tačiau mes su Ieva stengsimės ir gimdysime vaikus, kol gims mergaitė! Kai Motiejus buvo dar visai mažas, mes aprišome jam galvą skarele ir pasirodė labai gražu. Dabar Motiejus yra mano draugelis, tačiau kažkodėl man atrodo, kai berniukai užauga, tampa mamyčiukais. O kol mergaitė maža, mama ją puošia, ruošia, bet kai užauga gražia gulbe, tada tėtukas tampa svarbiausias“, – šypsojosi Rolandas.
