Nuo 1950-ųjų įsigaliojus pirmajai Indijos konstitucijai buvo panaikintos kastos ir bet kokia luomų nelygybė. Bet kaip kastos niekur nedingo, taip ir maharadžos (aukščiausias kunigaikščio titulas Indijoje. – Red. ) nenustojo buvę maharadžomis.
Indijoje išliko apie dešimtį maharadžų šeimų. Nors turintys šį titulą, kaip ir anksčiau, gerbiami, pasakiškoje prabangoje – kaip buvo anksčiau – nesimaudo. Žinoma, ir neskursta.
P.Singho šeima – viena turtingiausių Indijoje. Vien jų brangenybių kolekcija vertinama 400 milijonų Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. O kur dar šeimos nekilnojamasis turtas...
Padmanabhas su tėvais, broliu ir seserimi gyvena Džaipuro rūmuose. Viena jų pusė tapo muziejumi, o kitoje įrengti Singhų šeimos privatūs apartamentai. Rezidenciją pastatė jų protėviai XVIII a.
Ir visas istorinis Radžastano valstijos sostinės Džaipuro – čia gyvena 2,71 mln. gyventojų – centras, ir rūmai – neįprasto rožinio atspalvio. Savo rūmais maharadža Padmanabhas ne tik labai didžiuojasi, bet ir žino nemažai jų paslapčių.
„Ypač patinka svetainė. Ten tokie maži langeliai, jie dabar turi langines. Kadaise pro juos maharadžos žmonos žiūrėdavo, kaip jų valdovas linksminasi su svečiais vien vyrų kompanijoje“, – pasakoja jaunasis maharadža.
Rūmų svetainė tokia prabangi, kad jos prašmatnumas ir spindesys pribloškė net visko mačiusius Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos narius.
Šioje svetainėje lankėsi daugybė svarbių, garbingų svečių: Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II su savo vyru Edinburgo kunigaikščiu Philipu, jų sūnus sosto įpėdinis princas Charlesas su tuomete žmona Velso princese Diana, sutuoktiniai Kennedy, Brunėjaus sultonas. Ir visiems patiko.
„Čia viskas kaip muziejuje: senovinis krištolas, sietynai, sidabriniai, auksiniai daiktai. Dabar žinau jų vertę, o vaikystėje po rūmų menes laksčiau su polo lazda. Anuomet, žinoma, kai ką sudaužiau iš antikvariato. Senelė, pamačiusi mano rankose polo lazdą, iškart išvarydavo į gatvę“, – sako Padmanabhas.
2011-aisiais būdamas 12 metų jis tapo maharadža per iškilmingą ceremoniją dalyvaujant brahmanams ir kitiems oficialiems asmenims. Tai pakeitė vaikino mąstymą ir elgesį.
Jis liovėsi švaistytis polo lazda, aprimo, surimtėjo. Jaunojo maharadžos gyvenime atsirado kitų pomėgių.
„Iš nenuoramos vaikino tapau karaliumi. Ačiū mamai, kuri padėjo man suvokti, ką reiškia būti maharadža“, – šiuos žodžius Padmanabhas skiria savo motinai princesei Diyai Kumari (46 m.).
Dabar jaunasis maharadža studijuoja istoriją ir politiką prestižiniame Didžiosios Britanijos Milfildo koledže, gali valandų valandas pasakoti apie prabangius automobilius.
Šiuo metu mėgstamiausias P.Singho modelis – vintažinis amerikiečių „Ford Thunderbird“. Žvelgdamas į vieną nuotraukų, kur baltomis kaip sniegas kelnėmis mūvintis gražuolis, dailiai nuaugęs jaunasis maharadža pozuoja prie šio automobilio, negali stebėtis, kad jis tapo Indijos merginų svajone, geidžiamiausiu šalies jaunikiu.
Jaunystės pomėgį – polą – maharadža P.Singhas vertina dar rimčiau, šiam žaidimui skiria daug laiko.
Jis treniruojasi visame pasaulyje: Australijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Kanadoje, Tailande.
„Šiandien čia, rytoj ten“, – sako P.Singhas.
Kartais per parą pakeičia tris miestus, kad tokiu būdu padidintų savo fizinį krūvį ir ištvermę. Jam itin patinka žaisti polą su Didžiosios Britanijos princu Williamu.
„Du kartus žaidžiau su Williamu. Jis pasirodė esąs labai mielas žmogus, itin kuklus. Polą žaidžiau ir su jo jaunesniuoju broliu Harry. Jis – taip pat labai mielas ir kuklus“, – tvirtina P.Singhas.
Ryšiai su Didžiosios Britanijos karališkąja šeima Padmanabhui labai svarbūs. Tai – dalis Singhų šeimos tradicijos. Kadaise jo senelis, buvęs maharadža Bhawani Singhas žaidė polą su Edinburgo kunigaikščiu.
Velso princas Charlesas, tapęs Padmanabho krikštatėviu, su savo krikštasūniu nuolat susitinka.
„Su senele kiekvieną vasarą aplankau princą Charlesą. Visi kartu pietaujame arba geriame arbatą. Princas Charlesas visuomet klausia apie politinę padėtį Indijoje. Ir šia tema užduoda daug klausimų“, – pasakoja P.Singhas.
Jaunasis maharadža palaiko labai artimus santykius su princu Williamu: „Rašome vienas kitam laiškus. Pirmąjį savo gyvenime laišką parašiau kaip tik jam, ir iki dabar Williamas yra vienintelis mano susirašinėjimo draugas. Laiškuose jis paprastai teiraujasi, kaip man sekasi mokslas ir žaisti polą.
Gimtadienio proga Williamas atsiunčia dovanų: tai gražią savo nupieštą akvarelę, tai saldainių, tai knygų, kurias pataria perskaityti. Kas kartą pasižadu, kad perskaitysiu šias knygas. Ir kaip tyčia atsivertus pirmąjį puslapį telefone pasipila bičiulių žinutės ir tenka atidėti skaitymą.“
Tarp savo studijų ir pomėgių P.Singhas vis dar neatranda laiko merginoms, nors bendraamžės Indijoje juo labai domisi: kas jam patinka, net ką valgo pusryčiams.
Jaunasis maharadža P.Singhas – vienas geidžiamiausių šalies jaunikių. Žinoma, tik nedaugeliui Indijos merginų gali nusišypsoti laimė nueiti į pasimatymą su gražiu ir turtingu Padmanabhu.
Juk prie aukščiausiosios kastos priklausantys vaikinai retai įsimyli žemesnių kastų atstoves. Bet pasvajoti niekas nedraudžia.
„Esu jaunas, laisvas ir artimiausiu metu – bent jau dešimt metų – vesti neketinu. Žinau, kad vėliau tėvai vis tiek privers tai padaryti.
Bet ne anksčiau nei po dešimties metų! Mano išrinktoji nebūtinai turi būti kilusi iš Indijos, bet turėtų žinoti, suprasti ir gerbti mano šalies kultūrą bei tradicijas.
Turiu daug pareigų ir, jei nuotaka nepasirengusi su manimi pasidalinti šia našta, būtų nesąžininga po vestuvių visa tai jai užkrauti... O jei išrinktajai patiktų polo žaidimas, tai būtų dar vienas jos privalumas!“ – dėsto P.Singhas.
Jo protėvių hareme būdavo po 300 moterų – kiekvieną naktį maharadža turėjo vienai iš jų skirti dėmesį. Bet jaunojo maharadžos gyvenime – kiti iššūkiai.
P.Singhas svajoja Džaipure surengti seriją labdaringų polo varžybų ir į jas pakviesti Didžiosios Britanijos princus Williamą ir Harry. Šio turnyro tikslas – padėti neturtingiausiems Indijos gyventojams.
„Jei Williamas ir Harry atsilieps į mano kvietimą, aš dalyvausiu labdaringame polo žaidime. Padarysiu bet ką savo tautos labui“, – entuziastingai pareiškė jaunasis maharadža P.Singhas.
Parengė ONA KACĖNAITĖ
