„Tai ne kokia nors mistika. Vandens skoniui įtakos turi įvairūs veiksniai, tarp jų – ir cheminė sudėtis. Žmonės įpranta prie vienokio jo skonio. Todėl kokį vandenį jie begertų, visada jį palygina su skaniausiu – tuo, kurį gėrė vaikystėje“, – sakė bendrovės „Klaipėdos vanduo“ plėtros departamento direktorė Dalia Venckūnienė.
Bendrovė klaipėdiečiams rengia atvirų durų dienas. Ir užsukusiems lankytojams duoda paragauti vandens iš skirtingų vandenviečių: dviejų, esančių Klaipėdoje ir vienos, esančios Gargžduose.
„Visada jų paklausiame, kuris vanduo jiems skaniausias. Ragautojai dažniausiai nurodo būtent tą, kuris vandetiekio tinklais tiekiamas į jų namus.
Taip yra todėl, kad vandens skonis įvairiuose vandenvietėse yra skirtingas, nes jame yra ištirpę skirtingų cheminių medžiagų. Žinoma, iš visų uostamiesčio vandenviečių miestiečiams tiekiamas vanduo yra kokybiškas, tačiau jo sudėtis – ne vienoda“, – teigė D.Venckūnienė.
Geriamasis vanduo – tik požeminis
Lietuva yra vienintelė iš Baltijos ir Europos šalių, naudojanti tik požeminį (giluminį) geriamąjį vandenį.
Požeminio vandens kokybė yra geresnė negu paviršinio, nes požeminis vanduo yra daug geriau apsaugotas nuo mikrobiologinės bei cheminės taršos – aplinkos tarša esminės neigiamos įtakos jam neturi. Be to, vandens kokybė visose vandenvietėse yra nuolat tikrinama ir kontroliuojama.
Yra vertinamos vandens juslinės savybės: skonis, kvapas, spalva, skaidrumas.
Vandentvarkos įmonių laboratorijose nustatoma bendra vandens mineralizacija (savitasis elektros laidis), tikrinama, ar vanduo neužterštas organinėmis medžiagomis.
Stebima, kiek jame yra aliuminio, chlorido, geležies, mangano, sulfato. Pastarieji neturi įtakos žmogaus sveikatai, tačiau, anot specialistų, padidėjus šių medžiagų koncentracijai pakinta vandens savybės - skonis, kvapas, drumstumas.
Vandenyje yra mineralinių junginių (kalcio, magnio, natrio, geležies, kitų druskų). Jie vandeniui suteikia savitą skonį, tačiau vandens, kuriame per daug mineralinių medžiagų, negalima gerti. Todėl laboratorijose vertinama ir šių junginių koncentracija.
Kita vertus, vandens mineralizacijai mažėjant, jo skonis blogėja. O distiliuotas vanduo, kuriame nėra druskų, sveikatai yra kenksmingas.
Neretai žmonės yra įsitikinę, kad kietas vanduo kenkia sveikatai.
Vis dėlto vandens kietumo norma galiojo dar sovietmečiu, nes susidarančios nuosėdos darė žalos vamzdynams.
Vandens kietumą lemia kalcio ir magnio druskų koncentracija. Jei ji didelė, nuosėdomis apsineša vamzdynai, genda buitinė technika, o virinant vandenį šios druskos nusėda ant puodų ar arbatinukų sienelių. Bet žmogaus organizme “kalkės“ nenusėda, - nekenkia sveikatai.
Tinka ir gėlėms
D.Venckūnienė – patyrusi gėlininkė. Jos namuose Klaipėdoje gėlės skleidžia vieną žiedą po kito, ir yra laistomos tuo pačiu vandeniu, kurį geria namiškiai.
Vis dėlto už žydinčius namus ne mažiau romantiška yra ir šios moters darbovietė.
Dar sovietmečiu baigusi studijas Vilniuje, D.Venckūnienė gavo paskyrimą dirbti sostinės vandentvarkos įmonėje. Tačiau atidirbusi tiek, kiek privalu, grįžo namo – į Klaipėdą. Ir jau per keturiasdešimt metų dirba uostamiesčiui vandenį centralizuotai tiekiančioje įmonėje.
Ji geriausiai iš visų įmonės specialistų pažįsta ne tik vandentiekos, bet ir nuotekų tinklus. Nes daugybę metų vadovavo bendrovės „Klaipėdos vanduo“ Plėtros departamentui.
Senų vamzdynų – vis mažiau
Tuomet, kai prieš 40 metų D.Venskūnienė pradėjo dirbti uostamiestyje, vandentvarkos įmonė vandenį miestiečiams tiekė vos 150 kilometrų ilgio vamzdynais. Šiuo metu Klaipėdos mieste yra apie 430 kilometrų vandentiekio vamzdynų ir dar kita tiek – nuotekų tinklų.
Pastaruoju metu įmonei tenka atremti ir rimtą iššūkį, – atnaujinti senuosius nuotekų vamzdynus. „Anksčiau nuotekų tinklai buvo „mezgami“, – durstomi sujungiant trumpus, 1,2 metro ilgio keraminius vamzdžius. Sandūros buvo užsandarinamos naudojant linų pakulas ir betono mišinį. Pakulos ilgainiui ėmė pūti, atsirasdavo skylės. O kartais ir augančių medžių šaknys prasiskverbdavo į vamzdynų vidų ir trukdydavo tekėti nuotekoms“, – pasakojo specialistė.
Tokių keraminių vamzdynų Klaipėdoje dar yra nemažai užsilikusių, ir jie pamažu yra keičiami naujais, naudojant modernias technologijas pagamintais vamzdžiais. Dažnai jie klojami nė nekasant tranšėjos, – tiesiog sukišami į senus keraminius vamzdynus.
Landžioja robotai
„Naujos, modernios technologijos palengvino ir tinklų remontą. Šiuo metu turime modernią diagnostikos sistemą, – naudodami filmavimo kameras galime nesunkiai aptikti vamzdyno pažeidimus.
Taip pat, išplovę vamzdynus, į juos nuleidžiame robotą, kuris nustato jų būklę“, – pasakojo D.Venckūnienė.
Dar ne taip seniai daug problemų keldavo vamzdyno dalis ties Dumplių nuotekų valymo įrenginiais.
Vamzdžiai ten trūkinėjo ir sukeldavo ekstremalias situacijas. Nuotekomis būdavo užsiteršiami atviri vandens telkiniai. Tarša būdavo didelė, žuvys – dvėsavo, nes avaringais vamzdynais į valymo įrenginius tekėdavo ir nuotekos iš pramonės įmonių.
„Nutiesta nauja nuotėkų surinkimo linija gerokai palengvino ir mūsų, vandentiekininkų darbą. Nes beveik nebeliko avarijų rizikos“, – užsiminė pašnekovė.
