„Vyrai turi pradėti įkvėpti dešine šnerve, o iškvėpti – kaire šnerve, moterys, atvirkščiai, – kaire šnerve turi įkvėpti, o dešine – iškvėpti. Atlikus tris pratimus, reikia keisti šnerves, o vėliau – įkvėpti ir iškvėpti pro abi šnerves“, – aiškino Trakuose gyvenantis vyras, kuris iš savo protėvių paveldėjo domėjimąsi medicina.
Šaltuoju metų laiku S.Povilaitis patarė atlikti pratimus, padedančius atgauti pusiausvyrą ir susigrąžinti harmoniją.
Įkvepiant nuo deguonies pertekliaus jam neapsvaigsta galva, nes įkvėpimui skiriamos 5–7 sekundės, iškvėpimui – tiek pat, tai – giluminis kvėpavimas, kuris priverčia judėti pilvo raumenis. Iškvepiant girdėti švokštimas. Pratimus reikia daryti maždaug 10–15 kartų, tai nėra daug, bet jų poveikis yra akivaizdus.
„Pilve yra sveikatos centras. Įkvėpus pilvu, oras eina per tris plaučių dalis – viršutinę, vidurinę ir apatinę dalį. Tokiu būdu mes turime tris energijas Tai – mūsų psichinė, fizinė, emocinė energija. Kvėpuodamas pilvu žmogus harmonizuoja visas tris energijas“, – sakė pašnekovas.
- Ar esate kada nors sirgęs? – paklausiau S.Povilaičio.
– Beveik ne, nes nuo vaikystės turėjau stiprią energetinę sistemą. Sistemingai atlikdamas pratimus žmogus neserga, jam negresia peršalimas. Kai prasideda gripo epidemija, būna sunku apsisaugoti, jei žmogus ir suserga, serga kur kas lengviau ir greičiau pasveiksta. Gripas gali atsitraukti ne per savaitę, ne per penkias dienas, o per vieną dieną.
- Peršalimo ligas sukelia virusai, kurie įsikuria kvėpavimo takų gleivinėje. Kaip kvėpavimas veikia gleivinę?
– Pratimai veikia ne tik gleivinę, bet ir skirti suaktyvinti viso organizmo veiklą, taip pat endokrinines liaukas. Visa tai paremta žmogaus energija. Žmogaus fizinis kūnas sudaro 10 procentų, o sąmonė – 90 proc., taisyklingai kvėpuodami mes stipriname savo pasąmonę, gilumines psichikos jėgas.
Mes galime kvėpuoti automatiškai, negalvodami – dabar įkvėpsiu, o dabar iškvėpsiu. Toks kvėpavimas tarsi automatinis, o giluminio kvėpavimo reikia specialiai mokytis.
Jei žmogus kvėpuoja tik viršutine plaučių dalimi, išsibalansuoja visas organizmas. Taip gali atsitikti ir tada, kai žmogus nekreipia dėmesio į mitybą, sveiką gyvenseną. Tada organizmas siunčia skausmo signalus.
– Ar esate gydytojas? Kodėl susidomėjote šiuo mokymu?
– Nesu gydytojas siaurąja žodžio prasme, nesu mokslu įrodytos medicinos atstovas. Tačiau žinios, kurias aš turiu, perduotos mano protėvių. Esu ketvirtosios kartos atstovas, kuris taiko tuos pačius liaudiškus metodus. Esu iš Šiaulių, mano proprosenelė gydydavo kitus, prosenelė – tik savus. Vaikystėje būdavau gydomas jos surinktomis vaistažolėmis.
Paprastai vaikai nenori gerti vaistų, o vaistažolių arbata būna karti. Ar vaikystėje neverkdavote susirgęs? Ne, nes vaistai būdavo skanūs. Ką darydavo mano prosenelė? Visada turėdavo po ranka alavijų ir medaus. Nulupdavo alavijo lapą, supjaustydavo jo minkštimą, sumaišydavo su medumi. Tokia liaudiška priemonė padeda peršalus, kai prasideda kosulys, išsivysto bronchitas.
Mano prosenelė juokaudama sakydavo: „Vaikai, eikite gerti marmaliuko.“ Pakaitintame piene ji ištirpindavo valgomąjį šaukštą sviesto, vėliau tiek pat medaus, įberdavo valgomosios sodos miltelių – tiek, kiek telpa ant peilio galiuko. Viską išmaišiusi dar įplakdavo kiaušinio.
Tokio pieno prosenelė duodavo gerti ne tik peršalus, bet ir pakilus didelei temperatūrai, susirgus plaučių uždegimu. Jei susirgo suaugęs žmogus, per dieną reikėdavo išgerti 3–4 stiklines tokio pieno, vaikams iki 14 metų – perpus mažiau – 3–4 kartus po pusę stiklinės.
Prosenelė ruošdavo puikią vaistažolių arbatą, lygiomis dalis imdavo vingiorykščių, medetkų, užplikydavo, po 15-20 minučių nukošdavo, dar įpildavo papildomai medetkų tinktūros. Tokia arbata nebūdavo karti, nes ją pasaldindavo medumi. Tai – vaistas nuo karščiavimo.
Yra dar vienas puikus vaistažolių mišinys, pavyzdžiui, vingiorykštės, medetkų žiedai, liepžiedžiai ir aviečių lapai, gali būti dar džiovintų aviečių uogų. Užplikius reikia palaikyti 15–20 minučių, nukošti ir dažnai gerti.
Kai vaikas smarkiai karščiuodavo, mano prosenelė paimdavo kiaušinio plėvelę – tinka tiek žalias, tiek virtas kiaušinis – ir ja apvyniodavo dešinės rankos mažąjį pirštelį.
Džiūdama plėvelė susitraukia, sukietėja, jei virto kiaušinio plėvelė – tai trunka 15–20 minučių, o jei žalias kiaušinis – maždaug pusvalandį. Plėvelei kietėjant, pirštas ima tirpti, pulsuoti, gali būti net nemalonus jausmas, sukietėjus plėvelei, ji nuimama, paprastai temperatūra būna sumažėjusi arba nukritusi.
– Ar tai ne burtai?
– Liaudies medicina žinojo, kad kiaušinis simbolizuoja visatą ir turi stiprią energiją. Karščiavimo mažinimo efektas paremtas simpatiniu ryšiu, o kiaušinis yra toks dalykas, kuris sutraukia visą negatyvią informaciją.
Dar vienas metodas – surandamas sveikatos taškas: atsisėdus ant kėdės ir padėjus rankas ant kelio, jei pratęsime liniją nuo bevardžio piršto ir liniją nuo mažojo piršto, ta vieta, kur susikerta tos linijos, ir bus senėjimo stabdymo centras.
Kiekvienas žmogus turi skirtingą tokį tašką. Jį reikia stimuliuoti perėjus Mėnuliui į Jaunaties fazę ir tai daryti 8 dienas. Geriausia tokį tašką prideginti, pavyzdžiui, uždėti česnako skiltelę, kai kas net šildo su fenu, kai kas pridegina šį tašką pelynų žiedais ir lapeliais. Tai apsauga nuo įvairių ligų, išskyrus onkologines ligas.
- Ar pajutote, kad šis metodas padeda atitolinti senatvę?
– Kiekvienas amžius yra geras, ir mes galime daug ką nuveikti. Laikas bėga labai greitai. Užsiimu meditacija, įvairiomis sveikatinimo praktikomis, mokėjimas būti „čia ir dabar“ leidžia pastebėti daug įvairių dalykų aplinkoje, rytą keičia vakaras, todėl atrodo, kad gyvenimas – ištisa diena.
Ligos, negalavimai – mūsų mokytojai, nes tai parodo mūsų silpnąsias vietas, parodo, ką mes turime tobulinti. Ypač priešai parodo mūsų silpnąsias vietas. Gerbk kiekvieną gyvą būtybę bet kurioje situacijoje, net jei ji nepalanki, nes gali daug ko išmokti. Gausi patirtį ir nebekartosi klaidų.
- Esate Reiki mokytojas, Lietuvos sveikos gyvensenos instituto atstovas. Kaip atsitiko, kad susidomėjote netradicine medicina?
– Baigiau Šiauliuose mokyklą, kur buvo sustiprinta matematinė klasė, išėjau tarnauti į kariuomenę, nebuvo jokio sukrečiančio įvykio, kuris paskatintų eiti šiuo keliu – nei sąmonės praradimo, nei klinikinės mirties, nei kokios nors baisios traumos.
Sužinojęs, kad yra organizuojamas bekontakčio masažo seminaras, pajutau vidinį postūmį, negalėjau nenueiti, nes tai buvo mano pašaukimas. Dar gavau patvirtinimą ir palaiminimą iš savo protėvių, supratau, kad tai – mano kelias. 1991 metais Sankt Peterburge studijavau Tibeto mediciną, kurią dėstė vienas garsus mokytojas, atvykęs iš Buriatijos.
- Ar jūsų rankos karštos?
– Jos gali būti visokios – tiek karštos, tiek šaltos, nes praktikuojant Reiki reikia visko, tai universali visatos energija. Žmogus yra tik laidininkas, jis nenaudoja savo asmeninės energijos.
Objektas gali būti augalas, gyvūnas, žmogus, jis pasiima energijos tiek, kiek jam reikia, o aš tik ją daliju. Kažkam reikia in energijos, ji bus vėsesnė, o kažkam – jan, kuri bus karštesnė, pulsuojanti.
1988-aisiais pradėjau domėtis alternatyvia medicina, gydymu vaistažolėmis, bekontakčiu masažu, turėjau kelis meditacijos mokytojus. Nuo 1996-ųjų – esu Reiki mokytojas, vedu seminarus, skaitau paskaitas, praktikuoju Rytų meditacijas, mokau, ką reiškia būti čia ir dabar.
– Kodėl jums to reikėjo?
– Kiekviena akimirka turi galimybę būti absoliučiai viskuo. Kai žmogus būna „čia ir dabar“, išvysta naujų galimybių, kurios padeda jam atsiverti dvasiškai, fiziškai ir emociškai. Todėl susidūrus su sunkumais negalima blokuoti savyje energijos, reikia ją išleisti.
