Sportuoti pritinginčiam šalies jaunimui Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė itin malonią staigmeną: pateiktas siūlymas išbraukti kūno kultūros pamokas iš privalomųjų sąrašo.
Planus vadina absurdiškais
Tokius ŠMM užmojus Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos (JSRK) pirmininkas socialdemokratas Juras Požela pavadino absurdiškais ir žalingais.
„Siūlymas visiškai prieštarauja vienai iš Kūno kultūros įstatymo nuostatų, jog kūno kultūros pamokos mokyklose privalomos ne mažiau kaip 3 valandas per savaitę. Be to, tai užtraukia gėdą Lietuvai kitų šalių akivaizdoje, nes visose ES šalyse šios pamokos privalomos, o ir likusiame pasaulyje, suvokiant kūno kultūros svarbą, nuolat kalbama apie didesnį sporto skatinimą švietimo srityje“, – kritiką ministerijai išplatintame pranešime reiškė J.Požela.
Pasak J.Poželos, toks sprendimas atrodo keistai dar ir dėl to, jog pastaruoju metu Lietuvoje daug diskutuojama apie prastą vaikų sveikatos ir fizinę būklę, netgi kalbama apie papildomos privalomos kūno kultūros pamokos poreikį.
Specialistai: „Mokinių sveikatos tai nepagerins“
Visuomenės sveikatos biuro Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Liuda Sliaužienė teigė, jog tokie ministerijos užmojai moksleivių sveikatos situacijos tikrai nepagerins.
– Kaip vertinate ŠMM ketinimus fizinio lavinimo pamokas padaryti neprivalomas?
– Labai blogai. Apskritai rekomenduojama, kad kūno kultūros pamokų būtų ne dvi, kaip yra šiuo metu, bet daugiau. Ne paslaptis, kad vaikų fizinis aktyvumas nėra pakankamas. Tik 15 proc. šalies vaikų yra pakankamai fiziškai aktyvūs tiek, kiek rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija, – t.y. Ne mažiau kaip vieną valandą per dieną. Toks sprendimas tikrai būtų netinkamas.
– Lyginant vaikų sveikatos situaciją prieš penkerius metus ir dabar – kaip ji pasikeitė?
– Situacija išlieka panaši. Atlikti pastarųjų metų tyrimai rodo, kad dažniausios sveikatos problemos yra regos ir laikysenos sutrikimai. Maždaug trečdalis vaikų turi regos ir trečdalis skeleto raumenų sistemos sutrikimų, iš kurių dažniausiai pasitaiko netaisyklinga laikysena.
Situacijos pokyčiai labai nežymūs – truputį mažėja laikysenos sutrikimų, bet regos sutrikimų mažėjimo tikrai nepastebime.
– Ar regos sutrikimai sietini su išmaniųjų technologijų raida ir prieinamumu?
– Taip, tai viena svarbiausių šių sutrikimų priežasčių. Dabar vaikai išmaniosiomis technologijomis pradeda naudotis ypač anksti – pradedant telefonais ir baigiant kompiuteriais, juk ir televizorius atima labai didelę laisvalaikio dalį. Vaikai mažai būna lauke, mažai juda ir tai tampa viena įvairių sveikatos problemų atsiradimo priežasčių.
– Vaikų tėvai dažniau linkę pataikauti savo atžaloms ir neverčia jų sportuoti ar dažniau pasisakoma už didesnį fizinį aktyvumą?
– Mokyklose su vaikais dirbama daug ir sveikos gyvensenos įgūdžiai ugdomi. Problema ta, kad per mažai pasiekiame tėvų auditoriją. Vaikas nėra savarankiškas žmogus, jis gyvena su savo tėvais. Jei toje aplinkoje nesilaikoma sveikos gyvensenos nuostatų, tai pačiam vaikui tai padaryti labai sunku.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro laikinai einanti Stebėsenos skyriaus vedėjo pareigas Dovilė Jakubavičiūtė teigė, kad neseniai atliktas mokinių sveikatos stebėsenos tyrimas tik patvirtino specialistų jau anksčiau minėtas tendencijas.
– Kokias mokinių sveikatos tendencijas atskleidė neseniai atliktas tyrimas?
– Buvo tiriami 2012-ųjų, 2013-ųjų ir 2014 metų mokinių, besimokančių Vilniaus miesto ugdymo įstaigose, sveikatos duomenys. Vilniaus miesto ugdymo įstaigose dažniausia sveikatos sutrikimai buvo regos, skeleto raumenų sistemos, virškinimo, kraujotakos bei kvėpavimo sistemų sutrikimai.
2012 metais Vilniaus mokyklose regos sutrikimai diagnozuoti vidutiniškai kas trečiam mokiniui, 2013-aisiais šis skaičius padidėjo dar puse procento, o 2014-aisiais šių sutrikimų sumažėjo 0,1 proc. Šios tendencijos rodo, kad apie trečdalį mokinių turi regėjimo problemų.
Kalbant apie skeleto raumenų sutrikimus, 2012–2013 metais šis sutrikimas buvo diagnozuotas beveik trečdaliui mokinių, 2014-aisiais šis skaičius šiek tiek sumažėjo – minėtas sutrikimas nustatytas 27,34 proc. visų mokinių.
Tyrimas atskleidė, kad 2012-aisiais virškinimo sutrikimų turėjo beveik 5 proc. moksleivių, o 2013 metais šis skaičius šoktelėjo iki 10 proc., bet 2014-aisiais sumažėjo iki 2,75 proc. Smarkiai daugėja kraujotakos ir kvėpavimo takų sutrikimų.
– Ar šio tyrimo rezultatai nustebino sveikatos specialistus?
– Iš tiesų tai nenustebino, nes daugybę metų pastebime, kad būtent minėti sveikatos sutrikimai yra itin dažni.
– Kaip vertinate ŠMM planus atsisakyti privalomų fizinio lavinimo pamokų?
– Laikausi nuostatos, kad fizinis lavinimas turėtų būti privalomasis dalykas, nes fizinis aktyvumas daugeliui mokinių, kurie laisvalaikiu nesportuoja, būtinas. Reikėtų galvoti, kaip padaryti pamokas mokiniams patrauklesnes, kad jie norėtų jas lankyti. Jei fizinio lavinimo pamokos taps pasirenkamuoju dalyku, jas rinksis tik tie, kurie ir taip sportuoja.
– Ar minėto tyrimo duomenys nustebintų kaimyninių šalių sveikatos priežiūros specialistus?
– Kaimyninių šalių specialistų nenustebintume, nes problemos veikiausiai panašios, bet skandinavai, išgirdę apie mūsų problemas, tikrai nustebtų. Skandinavijos šalyse esama kitokios fizinio lavinimo sistemos ir mokinių sveikatos būklė tikrai geresnė.
– Ar tiesa, kad pastaruoju metu tėvai pataikauja vaikų nenorui sportuoti?
– Viskas priklauso nuo konkrečios šeimos ir auklėjimo, bet pastaruoju metu tėvai tikrai itin paiso vaikų įnorių ir ugdymo įstaigose pastebima tendencija, kad vaikų teisės iškeliamos paminant pareigas.
