Pasikeitė ir kūno kultūros mokytojų metodika.
Pedagogams reikia gerokai palaužyti galvą norint suvilioti vaiką sportiniais pratimais. Ypač, kai šiuolaikiniai vaikai yra fiziškai silpnesni nei prieš dešimtmetį.
Ir ne tik. Vaikai įžūlesni nei anksčiau, todėl autoriteto netenkančiam mokytojui tenka ne tik subtiliai prisitaikyti prie mažiau sporto salėje sugebančių moksleivių, bet ir prie jų reikalavimų.
„Lietuvos ryto" televizija rengia projektą „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“, kuriame moksleiviai varžosi sporto rungtyse.
Apie sportuojantį jaunimą pasikalbėjome su kūno kultūros mokytojais, kurie į projektą atvažiavo iš įvairiausių Lietuvos miestų.
Sportas įdomus iki šeštos klasės
Iš Kėdainių atvykusi mokytoja Jolita Gvergždienė sakė, kad fantazijos ruošiant pamokų programą, reikia nemažai. Ypač, kai mokiniams viskas greitai nusibosta.
Mergaitės ir berniukai maždaug vienodai mėgsta sportą iki šeštos arba septintos klasės. Vėliau prasideda problemos, tačiau ir jas galima kūrybiškai išspręsti. Pavyzdžiui, mergaitės dažniau tingi sportuoti, todėl kūno kultūros mokytoja pabrėžia sporto naudą kalbant apie grožį, figūrą ir panašiai.
„Mažiukai visi mielai sportuoja, problemos prasideda vėliau. Sportuoti nepriversi, reikia sudominti. Tai nėra lengva. Vaikai labai skiriasi nuo tų, kurie buvo prieš anksčiau. Dabar įdedu tris kartus daugiau darbo, nei prieš dešimtmetį“, – pasakojo J.Gvergždienė.
Panašiai kalba ir Alytaus Likiškėlių pagrindinės mokyklos mokytoja Eglė Remeikienė. Mažesnius vaikus pakankamai lengva paskatinti sportuoti, nes jiems dar viskas įdomu ir nauja. Bet jau šeštokėms po Naujųjų metų sportas tampa nebeįdomus, o pavasarį jau visiškai nebeįdomus.
Sunku susikaupti
„Vaikams sunku sukaupti dėmesį, juos sunku sudominti, jiems reikia daryti vieną, o norisi visai ko kito. Jie užduoda daug papildomų klausimų, ko sporte, mano manymu, nelabai reikia. Man reikalinga technika, taktika ir rezultatas“, – šypsojosi „Aušros“ sveikatinimo ir sporto pagrindinės mokyklos kūno kultūros vyresnioji mokytoja J.Gvergždienė.
Jos teigimu, gerokai padirbėti reikia su paaugliais. Jie patys nežino ko nori – ar sėsti prie kompiuterio, ar pasportuoti. Juk mokytojas neateis ir nenumes kamuolio, kaip gal būdavo daroma anksčiau. „Dėstau dešimtokams, tai ten dirbu žiauriai. Vaikinai žaidžia krepšinį, futbolą, viskas yra gerai. Bet su merginomis jau sudėtingiau. Imuosi veiklos, sakau, kad joms reikia lankstumo, atsispaudimų, prisitraukimų. Taikau mergaitiškus pratimus, todėl joms iš karto įdomu. Berniukiškų pratimų daryti nelabai nori“, – sakė į sportiškiausių Lietuvos mokytojų penketuką patekusi pedagogė.
Ekstremaliai drąsūs
Kai prieš 17 metų pradėjo dirbti mokykloje, J.Gvergždienė dėstė ir pradinukams, ir abiturientams. Ji prisiminė, kad vaikai buvo nuoširdesni, daugiau išklausydavo, būdavo atsargesni.
„O dabar drąsiai laipioja su karabinais ir visiškai nieko nebijo. Iš viso, vaikai yra labai drąsūs ir ekstremalūs. Ištobulėjo ir sporto inventorius – mokyklose jau ne vien šokdynė, lankas ir krepšinio kamuolys“, – nusijuokė J.Gvergždienė.
Ji pabrėžė, kad mokslų atžvilgiu sportą sunku suderinti, nes vaikai lanko ir dailės, muzikos mokyklas, todėl krūvis vaikams yra didelis.
Vaikai silpni
Likiškėlių mokytoja E.Remeikienė atkreipė dėmesį, kad norint sporto renginiui surinkti komandą, tenka ją lipdyti iš kelių klasių. Tai sunkiai pavyksta, ką jau kalbėti apie tai, kai komanda formuojama iš vienos klasės.
„Vaikai mažai juda ir sportuoja. Kaip ir anksčiau – būrelių nemažai, bet vaikai sėdi namie. Lauke pavojinga, gatvėje pavojinga, todėl tėvai džiaugiasi, kad vaikas niekur neina iš namų“, – sakė E.Remeikienė.
Kūno kultūros mokytojos atkreipia dėmesį, kad yra labai daug vaikų, kuriems negalima verstis, negalima šokinėti, daryti pritūpimų ar atsilenkimų, nes skauda nugarą, kreivas stuburas ir silpnas sprandas. Tokių vaikų E.Remeikienė mato labai daug.
„Atsargiai žiūrime į vaiką, jeigu jis per sunkus, arba per lėtas, tai žiūrime į vaiko pažangą, o ne rezultatus. Jau seniai nebėra griežtų rėmų, kai vaikui neišsitekus normatyvuose, mokytojas kala dvejetą“, – sakė 43–ejų E.Remeikienė.
Išsiplėtė galimybės
Tačiau su tuo nesutiktų olimpietis E.Balčiūnas, kuris taip pat yra kvalifikuotas pedagogas. Jis sako, kad vaikai yra kaip kempinė – viską sugeria. Ką jiems duodi, tą jie ir daro.
„Aš manau, kad vaikų fizinis pasiruošimas yra toks pats, tik anksčiau nebuvo tokių galimybių, kokios yra dabar. Pavyzdžiui, parengti užduotis su karabinais, virvėmis ir nestabiliomis platformomis“, – penktokų pasirengimu televizijos projekte žavėjosi buvęs baidarių irklavimo čempionas Egidijus Balčiūnas.
Jis palygino – šiais laikais profesionalūs sportininkai treniruojasi ant nestabilių platformų, nes tuo metu dirba kitokios raumenų grupės. Ant lygių paviršių nėra jau taip sunku, todėl sportininkai bando praplėsti savo galimybių ribas: „Lygiai tą patį matome ir užduotyse, kurios paruoštos penktokams.“
Domėtis sportu E.Balčiūnas skatina ir sūnų – jis lanko krepšinį, mokosi važinėti BMX dviračiu. Kai kuriuos triukus su dviračiu, kurie nepavyksta sūnui, E.Balčiūnas parodo pats: „Esu stipresnis, todėl galiu parodyti sūnui, kad kai kurie triukai nėra tokie sudėtingi.“
Tapo įžūlesni
Mokytoja E.Remeikienė kiek gailisi pakitusio ryšio su mokiniais. „Dabar vaikai reikalauja“, – sakė ji. Pavyzdžiui, vaikai žino ką jiems galima daryti, o ko negalima.
Nors jos įsitikinimu, silpni vaikai sustiprėtų ir išspręstų savo sveikatos problemas, jeigu daugiau sportuotų. „Vaikui per mažai dviejų kūno kultūros pamokų per savaitę. Nes tais dviem kartais ir apsiriboja“, – per mažą aktyvumą akcentavo ji.
„Tarp moksleivio ir mokytojo pasidarė sudėtingesnis bendravimas. Jie yra nepatiklūs, nepasitiki mokytojais. Be to, jie žino, kad gali bet kada paskųsti mokytoją arba klasioką. Juk yra atvejų, kai vaikai apskundžia savo tėvus vaikų teisėms“, – stebėjosi mokytoja.
