„Sugebėjimas balansuoti ant vienos kojos yra svarbus smegenų sveikatos testas,“- sakė genominės medicinos Japonijos Kyoto universitete profesorius Yasuharu Tabara.
Didžiosios Britanijos medicininių tyrimų taryba nustatė, jog tikėtina, jog 10 sekundžių ant vienos kojos galintys išstovėti 53 metų amžiaus žmonės ir po 13 metų tikriausiai bus sveiki. Tačiau tie, kurie išstovėdavo tik 2 sekundes, tris kartus dažniau mirdavo būdami 66-erių.
Mūsų sugebėjimui išstovėti ant vienos kojos įtakos turi 3 informacijos šaltiniai. Pirmasis yra vizualinis – tai, ką aplinkui mato akys. Smegenys informaciją gauna per optinį nervą.
Antrasis – atsakas, gaunamas iš sąnarių ir raumenų. Raumenyse esantys receptoriai siunčia signalus į smegenis, kai raumenys susitraukia ar išsitempia.
„Tai – organizmo būdas sužinoti, kur jis yra, net jei nieko nematome,“- sakė Davidas Selvadurai'as, pusiausvyros sutrikimų specialistas bei ausų, nosies ir gerklės konsultantas iš Šv. Džoržo ligoninės Londone.
Trečiasis informacijos šaltinis yra vidinė ausis. Joje – pusratiniai kanalai, kuriuose yra skysčio, judančio kartu su mūsų galva. Kanalų sienelių ląstelės pajunta skysčio judesius ir perduoda signalus į smegenis per prieangio ir sraigės nervą, kuris yra svarbus ir klausai, ir pusiausvyros laikymui.
Sudėtingiau, nei atrodo
Pusiausvyros laikymas įvyksta automatiškai ir mes apie jį per daug nesusimąstome.
„Vaikščiojimas – sudėtinga veikla, – teigė neurologas Barry'as Seemungalas. – Mums tai atrodo lengva tik todėl, kad smegenys veikia labai greitai ir koordinuoja raumenis, kad galėtume žengti žingsnį nenugriūdami.“
Pusiausvyros laikymo problemos atsiranda tada, kai sutrinka informacijos siuntimas į smegenis. Pavyzdžiui, dėl vidinės ausies infekcijos gali pasidaryti daug sunkiau laikyti pusiausvyrą, nes iš abiejų ausų gaunama informacija skirsis.
Pusiausvyros sutrikimus pajuntame ir tada, kai senstame – prastėja rega, iš raumenų ir sąnarių gaunama informacija pasidaro nebepatikima dėl tokių ligų kaip artritas. Be to, senstant vidinėje ausyje sumažėja judesį užfiksuojančių ląstelių.
Vienas iš trijų 65-erių ir daugiau metų sulaukusių žmonių per metus nuvirsta bent kartą, rašo „Daily Mail“. Tarp pensininkų virš 75-erių dažniausiai pasitaikantys mirtini sužeidimai patiriami nukritus.
Užuominos, kad pusiausvyrą laikote ne taip gerai kaip anksčiau – sunkumai vaikštant tokiais nelygiais paviršiais kaip žvyras ar grindinio akmenys bei stabilumo nejautimas atsikėlus naktį, kuris patiriamas todėl, kad pusiausvyros sistema tamsoje negauna informacijos iš akių.
Yra keli būdai, padedantys geriau laikyti pusiausvyrą.
1. Ėjimas vietoje
Vestibulookuliarinis refleksas yra svarbus pusiausvyros laikymui. Tai – automatinė reakcija, dėl kurios judant žvilgsnis išlieka sukoncentruotas.
„Šį refleksą stimuliuojantys pratimai padeda geriau laikyti pusiausvyrą, – sakė D.Selvadurai'as. – Fizioterapeutai dažnai prašo prastai pusiausvyrą laikančių pacientų prieš save laikyti nykštį, į jį sukoncentruoti žvilgsnį, o tada imti jį lėtai sukti puslankiu kitur nenukreipiant žvilgsnio. Dar vienas pratimas – eiti vienoje vietoje sutelkus žvilgsnį į tašką priešakyje.“
2. Batų keitimas
Jutikliams kojose ir pėdose išlikti aktyviais gali padėti batų keitimas dienos bėgyje.
Jei visą dieną dėvite to paties aukščio batus, blauzdų raumenys prie to prisitaiko: sutrumpėja avint aukštakulnius ar pailgėja, jei batų kulnai žemi. Kulkšnys pripranta prie tos padėties, todėl reikia avėti skirtingo aukščio batus, kad kojų raumenys daugiau dirbtų. Jei darbe avite aukštakulnius, į jį galite eiti su sportiniais batais.
3. Kraujo spaudimo stebėjimas
Dėl aukšto spaudimo gali sukietėti smegenyse esančios mažos arterijos. Tai neigiamai paveikia pusiausvyrą.
„Tai gali pažeisti smegenų baltąją medžiagą, – teigė B.Seemungalas. – Dėl to suprastėja impulsų sklidimas smegenų žievėje, kuri svarbi ne tik mąstymui ir judėjimui, bet ir daugumai mūsų automatinių funkcijų, ypač pusiausvyros laikymui.“
Idealus kraujo spaudimas turėtų būti žemesnis nei 120/80. Bet kokie skaičiai virš 140/90 laikomi per dideliais. Kraujo spaudimą sumažinti gali normalaus svorio palaikymas, reguliari mankšta bei nepiktnaudžiavimas druska.
4. Plaukiojimas ar boulingo žaidimas
Nors pusiausvyros laikymas suprastėja senstant, to galima išvengti. Aktyvus gyvenimas bei fizinė veikla gali padėti išsaugoti sugebėjimą laikyti pusiausvyrą.
Pernai Vakarų Sidnėjaus universiteto mokslininkai išsiaiškino, kad reguliariai plaukiojantys vyresnio amžiaus žmonės nukrenta 33 proc. rečiau nei tie, kurie užsiiminėjo kitokiu sportu, pavyzdžiui vaikščiojimu ar golfu. Manoma, jog pastangos išlaikyti kūną vandens paviršiuje naudingos pusiausvyros laikymui.
Boulingas – dar vienas puikus būdas pagerinti rankų, akių ir kūno koordinaciją, kuri labai svarbi laikant pusiausvyrą.
5. Dantų valymasis stovint ant vienos kojos
Stiprūs kojų bei pėdų raumenys padeda užtikrinti stabilumą. Silpnos kulkšnys – dažna suklupimo ar nugriuvimo priežastis.
Jei kulkšnys kartą sužeidžiamos, jų raiščiai paprastai sugyja taip, kad ši kūno dalis tampa pažeidžiamesnė, nei buvo anksčiau.
Kulkšnis ir raiščius galima sustiprinti vieną ar dvi minutes stovint ant vienos kojos valantis dantis. Tačiau reiktų nepamiršti po kurio laiko kojas apkeisti.
6. Stovėjimas užmerktomis akimis
Jei stovėjimas ant vienos kojos nėra išbandymas, reikėtų tai pradėti daryti užsimerkus.
Išlaikyti pusiausvyrą tampa sunkiau, nes pernelyg pasitikime vizualiniais šaltiniais, o ne informacija gaunama iš kojų raumenų ir sąnarių.
Dar sunkiau būtų pasistiebti stovint ant vienos kojos – atrama tampa nebestabili, ima dirbti daugiau raumenų. Jei ant vienos kojos išstovėti per daug sunku, galima pradėti mankštintis stovint kuo labiau suglaudus kojas.
7. Stovėjimas ant pagalvės
Dar vienas būdas priversti kojų bei kulkšnių jutiklius labiau dirbti – keisti paviršių, ant kurio stovima. Jei paviršius yra mažiau nuspėjamas, kojų receptoriai turi būti aktyvesni.
Būtent todėl fizioterapeutai naudoja Bosu kamuolius, kurie panašūs į pusę įprastinio gimnastinio kamuolio, arba tvirtas pripučiamas pagalvėles. Panašų efektą galima pasiekti ir stovint ant storos, per pusę perlenktos pagalvės.
8. Pakankamai miego
„Jei trūksta miego, susisiekimas tarp skirtingų smegenų dalių sulėtėja, – aiškino miegą tiriantis profesorius Jasonas Ellisas. – Dėl to sutrinka koordinacija ir judėjimo refleksai.“
Tai turi žalingo poveikio pusiausvyros laikymui ir gali paveikti tokius kasdienius užsiėmimus kaip vaikščiojimas ar stojimasis iš kėdės.
„Jei neišsimiegojusio žmogaus paprašytum balansuoti ant vienos kojos, jis tai tikriausiai padarytų be sunkumų, – sakė profesorius. – Smegenys priverčiami atsibusti. Miego trūkumas labiausiai kenkia įprastiniams kasdieniams užsiėmimams – didesnė tikimybė, kad juos darydamas suklupsi ar nugriūsi.“
Išbandykite savo pusiausvyrą
JAV mokslininkai nustatė vidutinę balansavimo trukmę, kai ištyrė, kaip ilgai skirtingų amžiaus grupių atstovai gali išstovėti ant vienos kojos.
Testą atlikite stovėdami ant vienos kojos, rankas uždėję ant klubų. Sustabdykite laiką tada, kai pakelta koja paliečia grindis ar kitą koją, arba tada, kai turite pakelti rankas nuo klubų, kad išlaikytumėte pusiausvyrą. Gautą rezultatą palyginkite su tuo, kas laikoma normaliu laiku jūsų amžiui.
Mažiau nei 40 metų, atmerktom akim: 45 sekundės, užmerktom: 15 sekundžių.
40-49 metai, atmerktom akim: 42 sekundės, užmerktom: 13 sekundžių.
50-59 metai, atmerktom akim: 41 sekundė, užmerktom: 8 sekundės.
60-69 metai, atmerktom akim: 32 sekundės, užmerktom: 4 sekundės.
70-79 metai, atmerktom akim: 22 sekundės, užmerktom: 3 sekundės.
80-99 metai, atmerktom akim: 9 sekundės, užmerktom: 2 sekundės.
Parengė Dorotėja Noreikaitė
