Joje gali tūnoti tūkstančiai mikroorganizmų, rašo „Daily Mail“.
Carol Walker, konsultantė iš Birmingamo trichologijos centro, mano, kad dėl barzdos gali padaugėti odos infekcijų ir padidėti tikimybė, jog mikrobų pateks ant kitų žmonių.
Jose mikrobų būna daugiau, nes tarp šiurkštesnių plaukų lengviau įstringa purvas ir mikrobai.
„Kaip stogo čerpės išsidėstę plaukai sulaiko mikrobus ir riebalus, – sakė ekspertė. – Barzdos dalis šalia nosies ir burnos – puikiausia vieta veistis bakterijoms.“
Ji pridūrė, kad kai kurie vyrai turi blogą įprotį per dažnai liesti savo barzdas.
„Jei rankos neplautos, nešvarumų nuo jų gali patekti ant veido ir į burną, – teigė C.Walker. – Į barzdą patekę pieno produktai gali prarūgti.
Peršalusio vyro barzdoje gali būti daugybė bakterijų.“
Ji taip pat pastebėjo, kad dėl barzdos neretai prasideda odos ligos.
„Kai kuriems dėl bakterijų barzdoje sukeltos egzemos prasideda odos infekcija, – aiškino ekspertė. – Sloga gali nubėgti į bardą ar ūsus. Ten gali pakliūti ir maisto likučių.
Barzda gali veikti ir kaip izoliatorius. Jei jos yra po žandikauliu, oda gali parausti, nes barzda sulaiko prakaitą, nešvarumus ir bakterijas.“
Yra tikimybė, kad barzdotas vyras savo bakterijas perduos kitiems – ypač per bučinius.
Padeda sklisti virusams
Pasak vieno mikrobiologo, C.Walker teisi. Ronas Cutleris iš Londono universiteto teigia, jog moksliškai įrodyta, kad dėl barzdų plinta infekcijos.
Būtent todėl barzdotiems vyrams svarbu reguliariai prausti savo barzdas ir stebėti, ar oda neparaudusi dėl įaugusių plaukelių.
JAV armijoje 7-ajame dešimtmetyje dirbęs mikrobiologas Manuelis Barbeito pastebėjo, jog bakterijos nuo batų ir drabužių sklinda po laboratoriją. Jis svarstė, ar barzdos gali būti dėl to kaltos.
Vyras iškėlė teoriją, kad barzdos – ideali terpė bakterijoms. Jis norėjo pamatyti, ar barzdoti laboratorijos darbuotojai skleidžia daugiau virusų ir bakterijų.
M.Barbeito paprašė darbuotojų užsiauginti tankias barzdas ir jas išpurškė infekcijų neskleidžiančiomis bakterijomis.
Jis pastebėjo, kad bakterijos išties prikibo prie barzdų. Barzdos plovimas nepadėjo jų atsikratyti.
Nors prausimasis sumažino mikrobų kiekį, jų liko pakankamai, kad jie galėtų sukelti infekciją.
Proferorius Anthony'as Hiltonas iš Astono universiteto teigia, jog atlikta kitų tyrimų, įrodančių, kad barzdos padeda sklisti bakterijoms.
Nesutaria dėl barzdos ilgio
Moksliniame žurnale „Anaesthesia“ paskelbtame tyrime mokslininkai aiškinosi, ar chirurgų kaukės sulaikydavo bakterijas, krintančias nuo veido, ir ar krintančių bakterijų kiekis priklausė nuo to, ar chirurgas turėjo barzdą.
„Jie išsiaiškino, kad barzdoti vyrai ant savęs turi daugiau bakterijų, nei bebarzdžiai ir moterys, – sakė profesorius. – Nuo barzdotų chirurgų išties sklido daugiau bakterijų.“
A.Hiltonas pridūrė, jog maisto industrijoje vyksta aršus ginčas dėl barzdų higieniškumo.
„Vyksta ginčas dėl to, kokio ilgio turi būti vyro barzda, kad jis privalėtų dėvėti tinklelį ant veido, kuris neleidžia plaukams kristi į ruošiamą maistą, – sakė jis. – Barzdotiems virėjams neseniai liepta dėvėti tinklelius, bet kompanijos nesutaria, kokio ilgio turi būti ta barzda.
Nėra jokių nurodymų, todėl nežinia, ar barzda nebepriimtino ilgio tampa po dviejų dienų, ar po savaitės.“
Jis pridūrė, kad nors ir barzdose daug mikroorganizmų, nėra įrodyta, kad tai sukelia sveikatos problemų.
„Ant odos būna 20 tūkst. bakterijų, ir jos nekenksmingos,“- teigė profesorius.
Kiti ekspertai irgi mano, kad barzdos ne mažiau higieniškos už švariai nuskustą veidą.
„Tai yra tos pačios bakterijos, kurių būna ant odos, – sakė bakteriologijos profesorius Hughas Penningtonas. – Tai nėra problema ar pavojus sveikatai.“
Parengė Dorotėja Noreikaitė
